Kaip sumokėsime išaugusią sąskaitą už šildymą?

Prieš pat Kalėdas „Kauno energijos“ valdyba nustatė didesnę šilumos kainą Kauno miesto ir aptarnaujamiems gretimų rajonų gyventojams. Vienos kilovatvalandės kaina praėjusiųjų metų sausį Kaune buvo 3,71 ct/kWh, šį sausį už tą patį energijos kiekį mokėsime jau 6,57 ct/kWh. Tai net 77,1 proc. daugiau!

Galima būtų leistis į ilgas diskusijas ir pasiguosti itin nepalankia situacija, Rusijos tiekėjų manipuliacijomis tarptautinėje dujų rinkoje. Tačiau Kaune situacija, visgi, ne tokia paprasta. Ją lemia trys sisteminės priežastys. Pirma – biokuro naudojimas ir atliekų deginimas. Antra – vangus dėmesys pastatų ir infrastruktūros renovacijai. Ir trečia – vidinių „Kauno energijos“ išteklių neišnaudojimas.

Bet pradėkime nuo biokuro. „Kauno energijai“ priklauso Petrašiūnų elektrinė, keturios katilinės Kaune, septynios regioninės katilinės Kauno rajone, viena Jurbarko mieste, keturiolika izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kaune bei aštuonios Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Viso bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro apie 666 MW. Tačiau biokuro panaudojimo galimybės išnaudojamos nepakankamai – vis dar apčiuopiama dalis energijos gaminama ne iš atsinaujinančių energijos išteklių, kogeneracinė jėgainė nepadidino konkurencijos tiek, kiek tikėtasi. Dar svarbiau, kad miestas nesiima sisteminių ilgalaikių sprendimų, kurie leistų mažinti šilumos gamybos išlaidas. Šios priemonės leistų mažinti gaminamos energijos savikainą ir apsaugotų nuo kainų svyravimų.

Faktas: akivaizdu, kad sausį turėsime susitaikyti, jog progą efektyviai šilumos kainą suvaldyti 2021-aisiais, panašu, paleidome vėjais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apie antrą problemą – stalčiuose užstrigusią daugiabučių namų renovaciją – esu rašęs ne kartą. Galiu tik pasikartoti, ką ta pačia tema rudenį rašė mano kolegė Edita Vaitkūnienė: „Būsto energijos taupymo agentūra“ yra padariusi interaktyvų „Lietuvos renovacijos žemėlapį“, kuriame labai liūdni skaičiai – pavyzdžiui, Kaune renovuota vos 6 proc. namų (nuo visų savivaldybėje esančių potencialių renovuoti daugiabučių). Kitaip tariant, tik vienas iš šešiolikos daugiabučių yra sutvarkytas, o penkiolikos namų gyventojai už šildymą permoka. Palyginkime: Klaipėdoje 14 proc., Panevėžyje 42 proc., Kauno rajone 11 proc., o Birštone 49 proc.“

Labai liūdni skaičiai – pavyzdžiui, Kaune renovuota vos 6 proc. namų (nuo visų savivaldybėje esančių potencialių renovuoti daugiabučių).

Belieka pritarti, kad vėl turime grįžti ir aiškintis dalykus, kurie akivaizdūs. Nepaliaujamai augančios energijos kainos patvirtina, kad renovacijai būtina skirti deramą dėmesį, tai reikalinga ir būtina, jeigu norime efektyviai valdyti kainas už šildymą. Savivaldybė turi aktyviau prisidėti finansiškai, ypač projektuojant, rengiant išties daug kainuojančią renovacijos projektų dokumentaciją. Privalome grįžti ir prie kvartalinės renovacijos idėjos, nes bendrosios mikrorajonų infrastruktūros atnaujinimas – sudėtinė renovacijos kampanijos dalis.

Trečią klausimą geriausiai galėtų atsakyti „Kauno energijos“ vadovų komanda, tačiau verta pacituoti 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą. Jame rašoma: „Konstatuota, kad AB „Kauno energija“ valdyba pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 13 dalies nuostatą.“ Sudėtingoje techninėje dokumentacijoje pagrindinė išvada – „Kauno energija“ klydo skaičiuodama šilumos kainą kauniečiams. Vienašališkai tarybos Vilniuje nustatytos laikinosios šilumos kainos apribojo kainų augimą, numatė įvairias kompensacijas per didelę kainą mokėjusiems kauniečiams.

Ar toks pat likimas laukia ir sausį, kai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teks nagrinėti ir naująją šilumos kainą? Atsakymą į klausimą gausime netrukus, tačiau kol kas akivaizdu, kad sausį turėsime susitaikyti, jog progą efektyviai šilumos kainą suvaldyti 2021-aisiais, panašu, paleidome vėjais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Melas melas melas

Melas melas melas portretas
Prie ko čia miesto valdžia ir renovacija ? Jei žmonės nenori renovuotis tegul moka daugiau ir tegul gyvena apleistuose laiptinėse. Tuo labiau, kad daug žmonių emigravę ir nesusidaro kritinė masė norinčių. O miesto iniciatyvos puikios - pažiūrėkite į VI forto aplinkoje vykdomą renovaciją - miestas biudžeto lėšomis sutvarko kiemus, jei tik nustatytas kiekis namų renovuojasi. Tai kam autorius meluoja ? Visas straipsnis - vien melas.

Vieningas Kaunas

Vieningas Kaunas portretas
Straipsnis visiškai lievas. Kaune kaina 6,7, kai mažiausia Tauragėje 4,5 didžiausia Nemenčinėje - 12,6. Vilniuje - 10. Taip, kad nevaryk demagogijos, pliki. Lisk į būdą. Kai tokie vėpliai kaip tu sėdėjo miesto Taryboje miestas buvo pavirtęs griuvėsiais.

Anonimas

Anonimas portretas
Pasikavok tu su savo sūneliu.Nieko nenuveikei Kauno gerovei.Konservas prabilo i Kauno miesto tarybą nori būti išrinktas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių