- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Pernai iškilmingai paminėję valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-metį, šiemet jau skelbiame pavojų: lietuvių kalba išduodama, menkinama, naikinama, valstybinės kalbos nebereikia... Tokias grėsmes kelia Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, kuris, jei bus palaimintas, įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.
Lietuvių kalbos instituto darbo grupė, išanalizavusi įstatymo projektą, paskelbė kategoriškas išvadas: projektas neįtvirtina Konstitucijos 14 straipsniu įteisinto lietuvių kalbos kaip valstybinės statuso, susiaurina jos funkcijas ir aprėptį numatydamas lygiavertę dvikalbystę, negarantuoja valstybinės kalbos apsaugos, neužtikrina jos tvarumo, stiprėjimo ir plėtros, taigi neatitinka konstituciniams įstatymams numatytos paskirties.
Mes juk tokie modernūs – kur papučia, ten svyrame. Papildėme savo abėcėlę x, w ir q, dabar ir moteriškas pavardes pasirengę niveliuoti. Juk nauji vėjai!
Priėmus 1922-ųjų Konstituciją, pirmą kartą Lietuvos istorijoje gimtoji, o ne svetima kalba tapo valstybinė. Tą dieną iškėlėme kalbą iki konstitucinės vertybės statuso. Šiandieną patys ardome taip sunkiai per amžius sudėtus pamatus. Mes juk tokie modernūs – kur papučia, ten svyrame. Papildėme savo abėcėlę x, w ir q, dabar ir moteriškas pavardes pasirengę niveliuoti. Juk nauji vėjai! Nesvarbu, kad lietuvių kalba unikali moteriškų pavardžių daryba, mes juk madingi – belyčiai. Net ir žmogomis pasirengę būti – kad tik ne lietuviais. O valstybinę kalbą, kaip toje pasakoje pasenusį tėvą, ant rogučių – ir į mišką.
Latvija nei ketino, nei ketina savo piliečių ne latvių asmenvardžių rašyti jokiomis kitomis nei latvių abėcėlėje esančiomis raidėmis, latvių politikai jokiam kitos šalies vadovui nėra daliję pažadų keisti asmenvardžių rašybą. Latvijos Seimo nario priesaikoje yra žodžiai: „Prisiekiu stiprinti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą.“ Lietuvos Seimo nariai įsipareigoja saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą. Tik kokia kalba mes tose žemėse kalbėsime? Ką savo vaikaičiams paliksime? Ir kaip pasiaiškinsime, kad mūsų kalbą naikino, į mūsų valstybingumą kėsinosi ne okupantai – savi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
461-oji karo Ukrainoje diena...
-
R. Katiliūtės abstrakčiosio...
-
Premjerinio spektaklio „Meta...
-
LKL mažojo finalo rungtynės:...
-
V. Matijošaičio ir L. Stonki...
-
Festivalio „Nerk į (garso) ...
-
Prieš TS-LKD būstinę – pi...
-
460-oji karo Ukrainoje diena...
-
Ukrainos garsių menininkų pa...
-
Lietuvos ir Vokietijos prezide...
-
Kai jie tingi, mums ramiauBarti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...
-
Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime5Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...
-
Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?8Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...
-
V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas282Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...
-
Prie altorių – barzdoti ir su nuometais13Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...
-
Teisė turėti teisę2Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai augaDabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiaiKaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Įkopti į Everestą1Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...