Kalendorius neraudonuoja

Neįveikiama užduotis: pasakykite, kiek Lietuvoje atmintinų dienų, ir išvardykite jas. Reikėtų nepainioti jų su valstybinėmis šventėmis, kurios įtvirtintos Darbo kodekse ir kuriomis nereikia eiti į darbą. Atmintinų dienų paminėjimas nustatomas pagal Atmintinų dienų įstatymą ir Seimo nutarimus, į darbą galima neiti tik tuo atveju, jei tai – savaitgalis, o minėti – kaip širdis liepia.

Didžiąją dalį atmintinų dienų minime su ašaromis akyse. Laisvės gynėjų, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo, Medininkų žudynių, Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir kitų aukų pagerbimo dienomis lenkiamės istorijai, pagerbiame žuvusiuosius. Čia viskas aišku. O štai kitomis atmintinomis dienomis velnias sprandą nusisuktų.

Atmintinų dienų sąrašas vis papildomas, tarsi niekaip nesurenčiama tvora: jau lyg ir baigta, žiū – dar vieno baslio trūksta. Kur buvus, kur nebuvus – nauja proga, kurią, Seimui palaiminus ir priėmus Atmintinų dienų įstatymo x straipsnio pakeitimo įstatymą, mus ragina minėti. Senelių, Lietuvos samariečių bendrijos, Pagarbos mokesčių mokėtojams ir kt. dienos byra ant mūsų galvų kaip rudens vėjų papurtyto medžio lapai. Jau per 70 perkopusios atmintinos dienos (1930-aisiais Lietuvos atmintinų dienų sąraše jų tebuvo aštuoniolika) užima nemažai kalendoriaus lapelių, kai kuriuose – netgi „kamštis“.

Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti.

Gegužės 15-ąją, nors jau minime dvi progas – Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinę šeimos dieną, skandalingasis seimūnas Petras Gražulis panūdo paskelbti atmintina Pilietinio protesto diena – įamžinti „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Maršistai ploja per petį savo flagmanui, tačiau kiti tautiečiai piktinasi („tuomet labiau tiktų vadinti Visuomenės susiskaldymo diena“) ir traukia per dantį „jauną“ tėvelį („gal galima paskelbti Nesantuokinių vaikų gamintojų diena“). Tik juokas neima. Mums reikia ne protestuoti – bet vienytis, ne griauti – o kurti! Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti. Odioziniam P.Gražuliui vertėtų atgaivinti atmintį: Pilietinio pasipriešinimo diena minima gegužės 14-ąją, kai 1972 m. Romas Kalanta susidegino protestuodamas prieš tarybinę santvarką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių