- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vaida Milkova
Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu vis tenka padirbėti namuose. Rašau – spragsiu kompiuterio klavišais. Langas praviras – vasara. Kitoje gatvės pusėje – vaikų darželis.
Darželinukai jau ir vėl ten – po ilgesnių ar trumpesnių atostogų (linkėčiau kuo ilgesnių – jei moksleiviai nusipelno pustrečio mėnesio, tai darželinukų vasaros atostogos turėtų tęstis visus tris, bet reto iš tėvų galimybės tai leidžia, taigi, jie vėl darželyje). Vorele išsirikiavę darželinukai eina į kiemą – savo žaidimų aikštelę. Staiga pasigirsta griežtas auklėtojos balsas: „Kas leido?“ Keli mažyliai pakartoja: „Kas leido?“, „Kas leido?“ Nejučia ir mano pirštai sustingsta ore: gal čia man taikoma? Juk tikrai – kas leido? Kas leido rašyti? Po sekundės atsipalaiduoju – et, tie iš vaikystės ateinantys refleksai – visų, matyt, dar neatsikratyta. O frazė „Kas leido?“ – tokia iš sovietinės vaikystės... Jei Lietuvos reikalai nebūtų taip palankiai susiklostę, nebūtume išsikovoję nepriklausomybės, mes, žurnalistai, dažnai tebegirdėtume frazę: „Kas leido?“ Ir rikiuotumėmės prie visokių cenzorių kabinetų, prašinėdami leidimo paviešinti, publikuoti, išspausdinti. Kaip gerai, kad to nebėra. O juk bent dviejose kaimyninėse valstybėse tebėra. Valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, ten uzurpavusiose didžiąją dalį eterio, be cenzūros nė iš vietos.
Taip ir girdžiu tą „Kas leido?“ po kiekvieno prasprūdusio iš anksto nesuderinto žodžio autoritarinių režimų valdomų šalių valstybinėje žiniasklaidoje.
Taip ir girdžiu tą „Kas leido?“ po kiekvieno prasprūdusio iš anksto nesuderinto žodžio autoritarinių režimų valdomų šalių valstybinėje žiniasklaidoje. Neseniai paviešinta, kad Kremlius propagandos ir dezinformacijos sklaidai per metus išleidžia 1,5 mlrd. dolerių. Matyt, atsiperka – paskaičiuokime, kiek daug rusų ir dabar tebegalvoja, kad Putinas – pats geriausias, o Ukrainoje – valdžią užgrobę nacionalistai ir ukrainiečius reikia išvaduoti. Nejučia prisimenu daugiau kaip prieš dešimtmetį vykusius kursus, kuriuose mokėmės kovoti su propaganda. Seniai mokiausi, daug kas išėjo iš galvos – reikės pasikartoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Pavasario mugė Kaune...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
Kur eina karavanas?6Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?31950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse3Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...