Kas mūsų laukia 2025-aisiais?

Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį) ir nuspręskime, ar 2025 m. bus geresni už besibaigiančius 2024-uosius.

Turėtų augti sparčiau

Kaip žinome, BVP yra per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška. Vertinant BVP išlaidų metodu, viena iš dedamųjų yra namų ūkio vartojimo išlaidos. Kylant realiosioms namų ūkių pajamoms, prognozuojama, kad turėtų didėti ir vartojimas. Tai atitinkamai turėtų turėti įtakos ir vidaus prekybai. Kiekvienas iš mūsų turėtume įsigyti šiek tiek daugiau prekių ir paslaugų arba išlikti tame pačiame vartojimo lygmenyje. LR Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų padidėti 0,3 proc. punktais, palyginti su 2024 m.

Žvelgiant į įmonių lygmenį, prognozuojama, kad 2025 m. investicijų pokytis per metus turėtų didėti ir siekti nuo 5,6 proc. (Finansų ministerija, FM) iki 6,6 proc. (Lietuvos bankas, LB). Tam neabejotinai įtakos gali turėti gausesnės ES paramos fondų lėšos. LB prognozuoja, kad valdžios sektoriaus vartojimas turėtų nepakisti, palyginti su 2024-aisiais. Be viso to, akcentuotina, kad kitais metais eksportas ir importas turėtų augti: eksporto metinis pokytis – nuo 3,1 proc. (LB) iki 3,9 proc. (FM), importo – nuo 4,5 proc. (LB) iki 4,7 proc. (FM). Šiuo metu bendrą Lietuvos ekonomikos augimą labiausiai didina ne pramonė, o paslaugų sektorius, ypač informacijos ir ryšių veikla.

Tiek FM, tiek LB prognozuoja, kad 2025 m. BVP turėtų augti nuo 2,9 proc. (FM) iki 3,1 proc. (LB); 2024 m. BVP augimo prognozė yra nuo 2,2 proc. (LB) iki 2,3 proc. (FM). Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja, kad euro zonos šalyse 2025 m. BVP metinis augimas sieks 1,3 proc. – tai būtų 0,5 proc. punktais daugiau, nei prognozuojama 2024 m.

Prognozė: 2025 m. nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti, iki 7,1 proc. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kainuos brangiau

Kaip žinome, infliacija yra bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas. FM ir LB prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė bendroji infliacija turėtų siekti 1 proc. Struktūrine prasme prognozuojama, kad labiausiai 2024 m. augs paslaugų kainos, palyginti su kitomis – pramoninių, ne energijos prekių, maisto produktų ir energijos kainomis.

Tikimasi, kad kitais metais infliacija išaugs iki 2,5 proc. Vienos iš tai lemiančių priežasčių turėtų būti paslaugų, apdoroto ir neapdoroto maisto produktų ir energijos kainų augimas. Ekonominiu požiūriu 2025 m. infliacija turėtų sugrįžti į labiau įprastą lygį. Vis dėlto, remiantis ECB prognozėmis, infliacija Lietuvoje būtų šiek tiek didesnė nei bendra euro zonos šalių prognozuojama vidutinė metinė infliacija kitąmet – 2,2 proc.

Nedarbo lygis kris

Nedarbo lygis yra rodiklis, kuris yra išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Prognozuojama, kad vidutinis metinis nedarbo lygis šiais metais Lietuvoje turėtų sudaryti nuo 7,3 proc. (FM) iki 7,4 proc. (LB). 2025 m. nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti, iki 7,1 proc. Vienos iš tai lemiančių priežasčių galėtų būti neigiama natūrali gyventojų kaita ir mažiau palanki grynoji migracija, o visa tai turėtų lemti tai, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje pradėtų mažėti. Gali būti, kad dėl šios aplinkybės bus sudėtinga pasiekti darbo jėgos ir užimtų gyventojų skaičiaus augimą. Kita vertus, euro zonos šalyse prognozuojamas stabilumas darbo rinkoje: pasak ECB, 2025 m. nedarbo lygis turėtų nesikeisti, palyginti su 2024 m., ir siekti 6,5 proc.

Kainos turėtų augti, o darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiais metais.

Vis dėlto, prognozuojama, kad 2025 m. darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiais metais. Pavyzdžiui, LB prognozuoja, kad darbo užmokesčio augimas 2024 m. sieks 9,8 proc., o FM – 10,1 proc. Žvelgiant į darbo užmokesčio augimą, 2025 m. skaičiai yra atitinkamai mažesni: 7,6 proc. (FM), 8,5 proc. (LB).

Taigi prognozuojama, kad 2025-aisiais pirksime šiek tiek daugiau prekių ir paslaugų, investicijos turėtų paaugti, o prekyba vidaus ir užsienio rinkose turėtų padidėti. Kita vertus, paslaugų, apdoroto ir neapdoroto maisto produktų ir energijos kainos turėtų augti, o darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiais metais. Darbo rinkoje gali būti jaučiamas tam tikrų darbuotojų trūkumas, o šalies nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Al Razis

Al Razis portretas
Klausimas pavadinime - pranašiškas, atsakymas tekste - skurdus iki begalybės. Naiviai vis dar viliuosi, kad ateityje suprasime, jog ekonominiais matais matuoti dabartį ir, juolab, ateitį yra nusikalstama prieš ateinančias kartas. Svarbiausias mūsų visų tikslas - tyliai uždaryti duris! T. y. palikti bent prielaidas saugiam rytojui visom prasmėm. Kai kalbame apie gamybos ir vartojimo didinimą, šis tikslas tampa neįmanomas. Ekonomistai ir vien ekonomiškai mąstantys, prisiminkite Gamtos (fizikos) dėsnį: neįmanoma atlikti darbo, neteršiant aplinkos! Gerb. Viktorija, pamėginkite įvilkti savo samprotavimus į šio dėsnio semantinį lauką. Suformuluokite išvadas. Dėkoju.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Švęsti negalima laukti
    Švęsti negalima laukti

    Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...

    1
  • Kur pakasė kamuolį?
    Kur pakasė kamuolį?

    Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...

    1
  • Putinai šnara: cvirk, cvirk
    Putinai šnara: cvirk, cvirk

    Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...

    2
  • Kriminalizuos laisvą žodį?
    Kriminalizuos laisvą žodį?

    Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...

    6
  • Ritualiniai protestai
    Ritualiniai protestai

    Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...

    2
  • Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas
    Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas

    Karas yra galingesnis net, baisu pasakyti, už Visagalį Griausmavaldį Donaldą, tad net jis nepajėgus to karo sustabdyti. Na, gal Donaldas galėtų jį tik pristabdyti ir tai tik tokiu atveju, jei to norėtų kitas asmuo. ...

  • Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“
    Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“

    Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada tvirtai žengė į tikrąją demokratiją – įteisino pornografiją. Nežinia, kiek įtakos tam turėjo Šiaurės Korėjos kariūnai, besiveržiantys į Rusiją vien dėl to, kad ten š...

    8
  • Su gimtadieniu, Salomėja
    Su gimtadieniu, Salomėja

    Lapkričio 17-ąją sukanka 120 metų, kai gimė Salomėja Nėris. Poetė, kurios teismas iki šiol nesibaigia. Kol sostinės burbulo teisuoliai linčiuoja, paprasti regionų žmonės mini jos jubiliejinę sukaktį: rengia literatūrines popietes, skaity...

    22
  • V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų
    V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų

    Rinkimai baigėsi, Seimas – prisiekė. Sveikinu valdančiuosius ir Seimo Pirmininką su komanda. Šiuos žodžius tikėjausi parašyti ne tik Parlamento vadovui, bet ir naujajai Vyriausybei. Deja, ministrų kabineto paskyrimo neišlauki...

    177
  • Taika – unitazo dugne
    Taika – unitazo dugne

    Trečiojo reicho invazija į Antrąją Lenkijos Respubliką prasidėjo ankstų 1939 m. rugsėjo 1 d. rytą (4.45 val.), Gdanske stovinčiam vokiečių karo laivui „SMS Schleswig-Holstein“ atidengus ugnį į Vesterplatėje dislokuotą lenkų įgul...

Daugiau straipsnių