Trumpai paaiškinsiu savo pasiūlymo esmę. Pagal pernai įvykdytą mokesčių reformą 2019 metais maksimalus NPD yra 300 eurų, o 2020 metais jis turėjo didėti iki 400 eurų. Finansų ministerijos parengtame grafike (1 pav.) matyti, kad pagal kol kas tebegaliojantį įstatymą kitąmet alga į rankas 20 eurų ar mažiau turėjo padidėti visiems uždirbantiems iki 2600 eurų – kuo didesnis atlyginimas, tuo mažesnis padidėjimas (mėlyna spalva). (Pastaba: čia ir kitur darbo užmokestis pateikiamas bruto.)

1 pav. Algos į rankas padidėjimas pagal skirtingus scenarijus (Finansų ministerijos duomenys)

Tačiau Vyriausybė, įvertinusi, kad kitąmet įgyvendinti NPD didinimą iki 400 eurų nėra finansinių galimybių, pasiūlė, kad 2020 metais NPD didėtų tik iki 350 eurų. Tai reikštų, kad vietoj planuoto 20 eurų padidėjimo mažiausiai uždirbantys sulauktų perpus mažiau – tik 10 eurų, 1000 eurų uždirbantys vietoj papildomų 18 eurų sulauktų irgi 10 eurų (1 pav. – raudona spalva). Toliau seka eina taip, kad kuo daugiau žmogus uždirba, tuo mažiau praranda, galop uždirbantys 2600 eurų netgi šiek tiek išloštų. Taigi, pagal Vyriausybės siūlomą alternatyvą labiausiai nukentėtų mažiausiai uždirbantys.

Manydamas, kad socialiai tai labai neteisinga, pateikiau savo pasiūlymą. Jis grindžiamas tuo, kad NPD būtų didinamas taip, kaip ir planuota – iki 400 eurų, tačiau jo taikymo lubos 2020 metais būtų nuleistos nuo 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) iki 1,5 VDU. Pagal šį pasiūlymą labiausiai laimėtų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai (1 pav. – žalia spalva), o poveikis valstybės finansams būtų toks pats kaip ir Vyriausybės pasiūlytu atveju.

Atrodytų, viskas logiška, bet kodėl gi kilo toks šaršalas? Kodėl dešinieji puolė skalambyti apie neva naikinamą vidurinę klasę? Ogi viskas tik dėl kelių eurų, kurių neteks didesnių pajamų gavėjai. Pagal mano pasiūlymą uždirbantieji kiek daugiau nei 1500 eurų gautų 2 eurais mažiau. O labiausiai nukentėtų uždirbantys 2000 eurų, nes jie netektų „net“ 12 eurų... Tai štai dėl ko labiausiai susirūpino konservatoriai ir liberalai. Man atrodo, kiekvienas sveikai mąstantis žmogus žino atsakymą į klausimą – kam labiau reikia tų 12 eurų – tiems, kurie uždirba 2000 eurų, ar tiems, kurie uždirba 600 eurų?

Svarbu pabrėžti tai, kad pagal mano pasiūlymą mokestinės lengvatos visai nelieka tik uždirbsiantiems daugiau nei 2088 eurus (1,5 VDU). Uždirbantiems tarp 1506 iki 2088 eurų lengvata bus mažesnė nei yra dabar, tačiau ji vis tiek išlieka, šie gyventojai ir toliau mokės lengvatinį gyventojų pajamų mokestį.

Kitas svarbus faktas, kurį nutyli mano oponentai – kokiam skaičiui žmonių mano pasiūlymas yra naudingas. Dešinieji labai garsiai išskalambijo, kad dėl mano pasiūlyto NPD skaičiavimo neigiamą pajamų pokytį pajus 230 tūkstančių darbuotojų, tačiau pamiršo paminėti, kad teigiamą poveikį pajus 3,5 karto daugiau žmonių – net 811 tūkstančių gyventojų gaus didesnes pajamas. Aš stoviu pastarųjų pusėje.

Dabar, kai oponentų esu puolamas, kad kelių eurų paėmimas iš daugiau uždirbančiųjų sunaikins vidurinę klasę, yra puiki proga padiskutuoti, o kas gi ji yra. Pagal konservatorių atstovų išsakytas nuomones sprendžiu, kad jie vidurine klase laiko tuos, kurių darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip 1500 eurų.

Visai neseniai „Swedbank“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vidurinei klasei save priskiria 58 proc. Lietuvos gyventojų, kurie uždirba nuo 760 iki 2028 eurų neatskaičius mokesčių (mano skaičiavimais, tai yra nuo 0,59 iki 1,57 VDU). Taigi, kartelė yra gerokai mažesnė negu įsivaizduoja dešinieji.

Aš galiu lengvai paaiškinti, kodėl jie suklydo. Aršiausiai mano pasiūlymą puolęs Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas – Vilniuje gimęs, Vilniuje augęs, gyvenantis Vilniaus senamiestyje. Jei Lietuva būtų tik Vilnius, tai konservatoriai būtų teisūs. Remiantis „Sodros“ pasidalintais duomenimis, Vilniuje vidutinis darbo užmokestis yra 1490 eurų. Didesnis jis yra tik Neringos savivaldybėje – 1693 eurai, labiausiai dėka čia gyvenamąją vietą deklaravusių, atostogų būstą turinčių tų pačių vilniečių. Tuo tarpu mažiausias vidutinis darbo užmokestis yra Kalvarijos savivaldybėje – vos 888 eurai, taigi kone dvigubai mažiau nei Neringoje. Štai Vilkaviškio rajone net 72 procentai žmonių uždirba tik iki 1100 eurų. Visi jie nukentėtų, jei galutiniame balsavime Seimas nepritartų mano pataisai. O uždirbančių apie 2000 eurų šiame rajone yra vos keli procentai. Tai rodo, kokie milžiniški pajamų skirtumai yra tarp šalies regionų.

Aš tikrai sutinku, kad Vilniaus miesto masteliu 1500 ir net 2000 eurų pajamos yra gana vidutinio lygio, tačiau mes gyvename Lietuvoje ir vidutines pajamas turime vertinti pagal Lietuvos, o ne Vilniaus ar labiausiai išsivysčiusių Europos šalių pragyvenimo lygį.

Gruodžio mėnesį laukia paskutinis Seimo balsavimas dėl mano iniciatyvos. Liberalai jau užregistravo pasiūlymą NPD taikymą palikti, kaip yra dabar priimta (mėlynas scenarijus). Jei būtų finansinės galimybės jį įgyvendinti, Vyriausybė, ko gero, taip ir būtų dariusi. Tačiau, laimei ar nelaimei, neturint pakankamai lėšų visiems, atsirado proga visgi dar kartą viską įvertinti ir atsigręžti į tuos, kam pagalbos reikia labiausiai. Ekonomisto J. Mundeikio skaičiavimai (www.lithuanian-economy.net) rodo, kad iš visų šiuo metu svarstomų alternatyvų labiausiai pajamų nelygybė sumažėtų pagal mano pasiūlymą. Tai būtų nedidelis, bet žingsnis į priekį ne tik kalbėti, bet ir konkrečiai veikti, kad socialinė atskirtis mažėtų.