Kodėl šis mėnuo spaliu vadinamas?

Spalis istoriniuose dokumentuose vadintas ir kitais vardais. Štai žemės ūkio darbus įprasmindavo senoviškas visagavio pavadinimas, nes jau visas derlius būdavo užbaigiamas nuimti nuo laukų, iš daržų bei sodų.

Šios auksinio rudens dienelės – tarsi prabėgusios vasaros šypsnys. Spalis apskritai spalvingiausias metų mėnuo. Augmenija ima rengtis žiemos miegui; krenta šalnų numarginti lapai. Senovėje šis laikas todėl ir vadintas lapkrisčiu – pagal tai, kas darosi aplinkui.

Net ąžuolas neišlaiko savo lapelių iki mėnesio pabaigos. Akivaizdu, kad suklysta įtvirtinant bendrinėje kalboje mėnesio pavadinimą... Ir štai kodėl: pirmuosius lietuviškus kalendorius mokytojas Laurynas Ivinskis rengė pagal lenkiškųjų pavyzdį. O tie atitinka žymiai pietesnį, šiltesnį klimatą. Mūsų lapkritis juk jau visai be lapų...

Spalis istoriniuose dokumentuose vadintas ir kitais vardais. Štai žemės ūkio darbus įprasmindavo senoviškas visagavio pavadinimas, nes jau visas derlius būdavo užbaigiamas nuimti nuo laukų, iš daržų bei sodų: ir linai, ir ropės, ir obuoliai. Dar įdomu, kad prūsiškuose kalendoriuose einamasis mėnuo įrašytas septintinio vardu. Tai andainykščio laiko skaičiavimo aidas, įrodantis, kad žemdirbiui metai išties prasidėdavo nuo pavasario. Per spalį diena sparčiai trumpėja; nuo saulėgrįžos jau netekome bemaž 7 šviesių valandų. Todėl ir tokie ryškūs pokyčiai gamtoje, – priežodis sako, kad „spalis vaikščioja po šalį ir varo paukščius iš miško“.

Pavadinimas spalis, o teisingiau spalių arba spalinis, nurodo, kad pagrindinis rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Spaliai – tai linų sumedėjusio stiebo šapeliai, atsiskiriantys nuo pluošto juos minant. Tai lūženos, kurias reikia nubraukti ir iššukuoti sulaužius mintuvais gerai išdžiovintus linų stiebelius. Imlu darbo, kol saujoje lieka švelnutis pluoštelis verpimui. Blogai spalius iššukavus, audinys bus šiurkštus ir  dygus. O kur galima spalius panaudoti? Taigi namo lubų apšiltinimui. Bitininkai ir į avilius po dangčiu jų pripildavo, rengdami biteles žiemojimui.

Darbai su linais trukdavo ilgai, todėl vadinti „lino mūka“, supraskite, kančia. Tačiau atliekami po stogu, prikūrentoje jaujoje, pasikvietus kaimynų talką tikrai nepabosdavo. Susirinkus jaunimui skambėdavo juokai, pašmaikštavimai. Štai talkininkai šeimininkės klausia: „Ką išvirsi pabaigtuvėms?“ Ta atsako: „Spalių gručę su šuns koja!“ O jei kuris nuo valgio nosį suka, paklaus: „Ko vaipais kaip kumelė, spalių paduota?“ Dar ir palygins: „Gražus kai šuva, iš spalių išlindęs“. O šalin pavaryti šitaip gali: „Eik sau į spalius gult!“ Atsakys taip: „Turiu valių ant savo spalių!“ Mintuvai irgi tinka vaizdingiems palyginimams. Štai apie godžiai valgantį taip pasakoma: „Ans ėda kaip mintuvais“. Ir įžūlėlį, blogai išauklėtą jaunikaitį taikliai apibūdina: „Tas tai per mintuvus neperleistas“. O žodis „spalis“ kalboje pavartojamas menkumo, mažumo nusakymui: „Juo senesnė lydeka, juo tų ašakėlių kaip spalių pilna“. Vinco Kudirkos raštuose: „Akyj artymo savo kiekviens mato spalį, o savo akyj sparo užtėmyt negali“.

Kur šiandien galima pamatyti mėlynuojant linų pasėlius arba nurautų pėdelius darginant laukuose? Tik Dotnuvoje, kur Žemdirbystės institute saugomas Lietuvoje kultivuotų augalų genofondas, dar gal poros ūkininkų valdose. Tytuvėnuose daug metų vykstanti  Lino šventė ir šiandien sutraukia daug tautodailininkų ir tradicinių amatininkų. Juolab netrūksta jų darbais norinčiųjų pasidžiaugti.  Juk lininių rūbų vasarai taip reikia! Deja, ant prekystalių išvynioti audiniai – jau ne iš Lietuvoje užauginto pluošto. Bankrutavo ir užsidarė visos mūsų linų perdirbimo įmonės. Tačiau iš lino sėmenų išgaunamas puikus aliejus, turintis ir gydomųjų savybių, jeigu linai ekologiškai išauginti. Šitai supratę ūkininkai gali sėkmingai plėtoti linininkystę. Štai kodėl nuotaikingai, skambant dainoms apie liną, neseniai vyko derliaus šventė Bagaslaviškyje, kuris yra Širvintų rajone. Ūkininkas Bronislovas Vošteris ten linais apsėja bene daugiausia Lietuvoje – 50 ha, ir tikrai nenusivilia. Jo pagamintas aliejus graibstyte graibstomas ūkininkų turgeliuose.

Spalio pradžioje sulaukus keleto šiltų ir malonių dienelių, sakoma „atėjo bobų vasara“. Tai tarpelis tarp vienas po kito nuo Atlanto lekiančių rudeninių ciklonų. Iš kur toks savotiškas šių saulėtų rudens dienų pavadinimas? Mat baigus rudens darbus, suvalius nuo laukų derlių, kaimo žmonės seniau prisimindavo ir aplankydavo su dovanomis, naujo derliaus gėrybėmis kaimo „bobutes“. Taip vadindavo pribuvėjas ir žolininkes, kurių patirtis bei žinios būdavo labai reikalingos kaimo bendruomenei.

Gal toji tradicija ateina ir iš senovinių rudeninių sambarių, apie kurias žinome iš garsaus XV a. lenkų istoriko Jano Dlugošo aprašymo. Jo žodžiais: „Lietuviai turėjo savo šaliai būdingą senovinį apeiginį paprotį: prisirinkę žemės duodamų vaisių, spalio mėnesio pradžioje drauge su žmonomis, vaikais ir šeimynykščiais eidavo į miškus, kuriuos laikė šventais, ir tris dienas iš eilės savo dievams aukodavo jaučius, avinus bei kitus gyvulius – sudegindavo juos; o pasibaigus trijų dienų aukojimo apeigoms, imdavo puotauti: žaidė, šoko, valgė ir numesdavo maisto bei nuliedavo gėrimo kaip auką dvasioms. Tarp visų kitų šis aukojimas buvo ypač svarbus ir kasmet atliekamas, ir niekam nevalia buvo jo nepaisyti“. Nepasiduokime rudens melancholijai, o pasidžiaukime gamtos grožiu...


Šiame straipsnyje: spalisgamtaDaržaisodai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilė

Vilė portretas
Dabar vidurys lapkričio - medžiai dar ne visai pliki. Tikras lapkritis,

mizantropas

mizantropas portretas
aš taip pat pritariu Regai. Retai dabar berasi taip šiltai, gražiai lietuviškai ir istorine skraiste apjuostus pasakojimus. Ačiū gerb. prof. Libertui Klimkai.

Rega

Rega portretas
Visada labai įdomu paklausyti ar paskaityti šio gerb.profesoriaus komentarų.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    1
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių