Kodėl valstybinė žemė neturi būti perduota savivaldybėms?

Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi Žemės įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinę žemę numatoma perduoti valdyti savivaldybėms kaimo vietovėse. Valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose savivaldybėms jau yra perduota nuo sausio 1 d. pagal anksčiau atliktus Žemės įstatymo pakeitimus. Pagrindinis tikslas – spartesnis žemės nuomos, patikėjimo sutarčių sudarymas.

Siekia sparčiau įveiklinti

Minėtu įstatymo pakeitimu siekiama kuo sparčiau įveiklinti žemę, pritraukti daugiau investuotojų, paspartinti statybas ir kt., tačiau šiame įstatymo pakeitimo projekte nenustatoma jokių reikalavimų ar kontrolės dėl žemės skyrimo viešiesiems poreikiams.

Apie tokių reikalavimų būtinumą jau parodė miestų žemės panaudojimo patyrimas, kai žemės sklypai dalijami visai neįvertinant to, kad daugelio miestų plėtros teritorijose trūksta želdynų, viešųjų erdvių, infrastruktūros koridorių, stinga įstaigų vaikams, o tai ypač svarbu siekiant darnios plėtros ir prisitaikant prie klimato kaitos.

Nesant tokios centrinės valdžios kontrolės, savivaldybėms paliekama teisė žemę skirstyti savo nuožiūra. O tai, savivaldybėms rengiant bendruosius planus, suteikia dar daugiau galių priimti vienašalius ir kartais labai abejotinus sprendimus dėl teritorijų užstatymo.

Nepagrįsta urbanistinė plėtra

Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad savivaldybės, rengdamos bendruosius planus be reikiamos valstybinių institucijų kontrolės, jau dabar numačiusios nepagrįstą urbanistinę plėtrą, kuri du tris kartus, o kai kuriose savivaldybėse net 5–8 kartus viršija esamas užstatytas teritorijas. Tenkindamos vystytojų pageidavimus, savivaldybių administracijos dažnai spaudžia planų rengėjus sudaryti kuo platesnes statybos galimybes, verčia numatyti užstatymą vandens telkinių pakrantėse ar kitose saugotinose vaizdingose vietose.

Tokia plėtra skatina miestų drieką, agrarinių ir vertingų gamtinių teritorijų praradimą, o tai ypač akivaizdu pajūryje, didmiesčių aplinkoje. Todėl galima teigti, kad savivaldybės, planuodamos teritorijas, savivaliauja, o racionalų teritorijų naudojimą ir darnią plėtrą turinti užtikrinti Aplinkos ministerija šio proceso nevaldo ar nepajėgia suvaldyti.

Įžvelgia: E. Ramanausko teigimu, perdavus valstybinę žemę kaimo vietovėse savivaldybėms, šioms atveriami nauji keliai vystyti „žemės prekybos verslą“ dėl tariamų investicijų, nepaisant viešojo intereso. / pixabay.com nuotr.

Užsienio valstybių pavyzdys

Perdavus valstybinę žemę kaimo vietovėse, savivaldybėms atveriami dar daugiau kelių vystyti „žemės prekybos verslą“ dėl tariamų investicijų, nepaisant viešojo intereso. Tikėtina, sprendimai dėl teritorijų planavimo ir žemės naudojimo taps dar labiau priklausomi nuo siaurų interesų grupių ar savivaldybės norų, kurie dažnai būna nepagrįsti.

Tikėtina, sprendimai dėl teritorijų planavimo ir žemės naudojimo taps dar daugiau priklausomi nuo siaurų interesų grupių ar savivaldybės norų, kurie dažnai būna nepagrįsti.

Pavyzdžiui, užsienio šalyse, tokiose kaip Olandija, Vokietija, Nyderlandai ir kitose, valstybinė žemė naudojama daug atsakingiau. Čia ji naudojama konsolidacijai, urbanizuojamų teritorijų sklypų reguliavimui, gamtinių teritorijų atkūrimui. Lietuvoje priešingai – žemė nesaugoma ir netausojama, jos nesiekiama panaudoti kitiems, visuomenei daug svarbesniems – kraštotvarkos ir aplinkosaugos tikslams.

Remiantis esama savivaldybių žemės naudojimo ir teritorijų planavimo patirtimi, kai žemė naudojama be jokios kontrolės, ribojimų ir pagrindimo, įvertinus tokios veiklos minėtus neigiamus padarinius, nepriimtinus rezultatus, galima teigti, kad teisė valdyti valstybinę žemę savivaldybėms neturi būti perduota, neužtikrinus kontrolės ir esminio pagrindimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klaipėdietis

klaipėdietis portretas
Autorius nelabai pataiko. Žemės perdavimas savivladai patikėjimo teise(ypač kaimiškoes veitovėse šiuo atveju, nes miestai ir miesteliai jau perduoti), niekaip neįtakoja jos urbanizacijos. Būtent savivaldybių bendrieji planai pasako, kur kas bus. Aplinkos ministerijos SSVA nuo pernai su MIndaugu Pakalniu priešaky prižiūri savivaldybių bendrųjų planų užstatymo plotus per sąlygų išdavimą AM vardu, kad plėtra būtų pamatuota. Tuo pačiu nuo pernai apribota fiktyvi ūkininkų sodybų plėtra- nuo šiol ūkininkų sodybas gali turėti tik realiai su žemės ūkiu susiję asmenys. Tad autoriaus mintys teisingos, bet kritikos objektas netinkamas. Kaimiškų vietovių žemės perdavimas savivaldai niekaip neįtakoja jų urbanizavimo.

rezultatai

rezultatai portretas
Kiekviena proga politikai aiškina- daugiau savivaldos, viską atiduokime savivaldybėms. Štai ir bus daugiau savivaldos.Tik neaišku, ar bus geriau....

viskas aišku

viskas aišku portretas
liberastai MatJopŠaikos ir panačių grobuonių kišenėje sėdi.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Vietoj liepsnų akyse – romi impotencija
    Vietoj liepsnų akyse – romi impotencija

    Gyva legenda – treneris V. Garastas bedė pirštu į esmę: „Nematau degančių žaidėjų akių.“ Iš tiesų to entuziazmo, kuris žydėjo Lietuvoje pačiame Nepriklausomybės priešaušryje, nebematyti. ...

    5
  • Keturkojė laimė
    Keturkojė laimė

    Pasakymas „šuniškas gyvenimas“ šiandien labiau tinka žmonėms, kurie gyvena už skurdo ir orumo ribos. Šunys gyvena gerai. Kaip niekada gerai. Jiems skirti SPA, specialios kavinės ir viešbučiai, jiems kuriami a...

    2
  • Maitėda: mažas ir bjaurus
    Maitėda: mažas ir bjaurus

    Kadaise Bucharinų giminės atstovas Nikolajus Ivanovičius (1888–1938) buvo tikra bolševikų partijos žvaigždė. ...

    6
  • Šiaurės Europa tampa bastionu, kitoms šalims dar reikia pasitempti
    Šiaurės Europa tampa bastionu, kitoms šalims dar reikia pasitempti

    Lenkai, kaip ir jų kaimynai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, vis labiau nekantrauja. Jie nusivylę Amerikos neryžtingumu dėl Ukrainos ir suvaržymais, kuriuos ji taiko reagavimui į Rusijos pilkosios zonos išpuolius. ...

    6
  • Gydytojau, duok tabletę!
    Gydytojau, duok tabletę!

    Atsimenu, studentiškais metais dėl tam tikrų sveikatos problemėlių teko lankytis pas gydytoją. Atrodė, kad be recepto vaistams iš jos kabineto tikrai neišeisiu. Klydau. Gydytoja patarė: „Daugiau judėkite, sportuokite, sparči...

    2
  • Grybų sezonas
    Grybų sezonas

    Grybavimas pavojingas gyvybei, kaip paaiškėjo po mirtino grybautojo susidūrimo su lokiu Slovakijos miškuose. ...

    2
  • Informaciniai karai ir demokratija
    Informaciniai karai ir demokratija

    Artėjant Seimo rinkimams, Lietuva susiduria su didėjančia dezinformacijos ir informacinių karų grėsme. Šių iššūkių kyla ne tik šalies viduje, bet ir platesniame Europos kontekste, kur informacinės atakos tampa vis dažnesn...

  • Teroristas teisus?
    Teroristas teisus?

    Minint pirmąsias Spalio 7-osios išpuolio metines vienas „Hamas“ lyderių Khaledas Meshaalas su teroristams būdingu realybę neigiančiu patosu pareiškė, kad jo organizacija pasiekė strateginę pergalę. Jis neskaičiavo, kiek Izra...

    8
  • R. Lingienė: skamba pavojaus varpai – sveikatos priežiūra be slaugytojų veikti negali
    R. Lingienė: skamba pavojaus varpai – sveikatos priežiūra be slaugytojų veikti negali

    Slaugytojai ne be reikalo vadinami mūsų sveikatos priežiūros stuburu. Būtent šių specialistų sveikatos sistemoje yra daugiausia. Būtent su jais pacientai paprastai turi patį dažniausią ir stipriausią žmogišką santykį. Mes labai dau...

    18
  • Giesmės – už 101 mln. eurų
    Giesmės – už 101 mln. eurų

    Nors 51,3 proc. apklaustų gyventojų nenori, kad būtų steigiama nauja Regionų ministerija, prezidentūra spyriojasi ir teigia, jog reikėtų atsižvelgti į mažumos nuomonę. T. y. į 21 proc. apklaustųjų, kurie mano, kad tokia, atsiprašant, mini...

    3
Daugiau straipsnių