Kultūros nakties tamsumos

Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na, vienas kitas gal ir be jokių kultūros raukšlių smegenyse. Nei galvos, nei stuburo, nei kaulų.

Tokius iš tolo pažinsi. Žiūrėk, ima nuo žemės ką nors ir meta į kitus. Gerai, jei į langą. Iškula stiklą, pažyra šukės. Tiek ir bėdos. Atvyks stiklintojai ir sutvarkys viską, lyg nieko nebuvę. Bet. Jei ką nors meta į kitą pilietį, tai jau visiškai nebesuderinama su kultūra. Tarkime, kiaušinį. Arba pomidorą. Baudžiamajame kodekse turėtų būti aiškiai parašyta, kad draudžiama mėtytis virtais kiaušiniais ir žaliais pomidorais, nes pataikius į kaktą gali užaugti didelis gumbas, o į paakį – sunokti mėlyna mėlynė.

Apmėtyti ką nors žaliais kiaušiniais ir raudonais, geltonais ar violetiniais pomidorais – nusikaltimą lengvinanti aplinkybė. Bet. Nepaisant to, vis tiek tai nusikaltimas. Šeštadienio naktį, kuri buvo paskelbta Kultūros naktimi, nutiko kraupiai nekultūringas nutikimas. Sostinėje tiesiog gatvėje viena pilietė buvo taip apmėtyta tyžtančiais pomidorais, kad neliko švarios vietos. Viskas tapo tešlavota tešlavota, ne tik galva. Gerai, kad moteris spėjo nusirengti iki apatinių, bent kiti drabužėliai liko švarūs.

Baisiai nekultūringa naktis, žiauriai nekultūringa gatvės minia. Ir ką ji apmėtė daržovėmis? Žinomiausią stiliaus ikoną! Faktiškai pirmąją valstybės asmenybę.

Baisiai nekultūringa naktis, žiauriai nekultūringa gatvės minia. Ir ką ji apmėtė daržovėmis? Žinomiausią stiliaus ikoną! Faktiškai pirmąją valstybės asmenybę. Šeštadienį su aušra paaiškėjus, kas nukentėjo, nekultūringus piliečius turėjo ištikti kultūrinės pagirios, skaudėti braškėti tuščias galvas. Gal net sąžinė užgraužti iki paskutinio kaulelio. Bet. Ne. Nekultūringi gyventojai jos neturi. Todėl jaučiasi morališkai saugūs.

O Lietuvoje stiliaus ikonos, diktuojančios kultūros madas, visiškai nesaugios. Būtinai jomis turėtų pasirūpinti institucijos, performansams dalijančios menui skirtas lėšas ne tik į dešinę, bet ir į kairę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Ji rimtai gavo finansavimą šitam reikalui? Tuomet mūzos tyli.

K.

K. portretas
Lietuvoje daug kalbama apie tris dalykus kurių nėra. Tai kultūra, laisva rinka ir demokratija.

ll

ll portretas
Gražus straipsnis,nes kultūra tolsta su pagreičiu.Nes pagrindinė vertybė tapo pinigai ,valdžia,Kultųros dugną rodo tai ,kad nuostabiam aktoriui R.Adomaičiui net valstybinių laidotuvių nesuorganizavo.Gėda už tokią ,kultūringą, vyriausybę o kultųros veikįjas seimo narys Juozapaitis,rinktas Kaune paskė ,kad čia ne jo reikalas,Kodėl menkystos jau užėmė ir kultūra o Adomaitį keičia bedvasiai garsiai rėkiantys pliuškiai ?
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    3
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    3
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių