O štai Lenkija, Estija, Čekija ir daugybė kitų šalių jau dabar turi aiškius, priimtus ir veikiančius pagalbos priemonių paketus gyventojams ir verslui!!! Jų reikia čia ir dabar išgyvenimui, o ne pramogoms, bet Lietuvos valdžia net neplanuoja to daryti! Siūlo kentėti nežinomybėje ir gyventi be kompensacijų iki 2023 metų. Kyla klausimas: kiek įmonių sulauks 2023 m. su dabartinėmis kainomis ir kiek gyventojų turės lėšų apmokėti rekordiškai pabrangusias sąskaitas už dujas ir elektrą?

Situacija blogėja geometrinės progresijos greičiu

Paskutinės gautos naujausios įmonių sąskaitos ir kubinio metro dujų kainų palyginimas su buvusiomis prieš metus rodo net 18 KARTŲ KAINOS PADIDĖJIMĄ!!! Nauja kaina siekia net 8,28 euro, o prieš metus buvo tik 0,46 euro! Sąskaitos gyventojams už dujas ir elektrą taip pat išaugo kartais! Kur aiškus liberalkonservatorių Vyriausybės planas kaip gelbėti gyventojus ir darbo vietas kuriančias Lietuvos įmones? Kiek galima toliau toleruoti giminystės ryšius energetikos sektoriuje, pvz. Roko Masiulio vadovaujama nuostolinga „Litgrid“ perka elektrą iš „NordPool“ biržos, kurioje vadovaujančias pareigas užima jo žmona, ir taip gavo net 128 mln. Eur neplanuotų pajamų per paskutinį pusmetį. Kaip žmonėms ir įmonėms planuotis ateitį, kai nežino ar bus kompensacijos – kam, kokio dydžio ir kada?

Liūdna realybė, bet ateinančio sausio mėnesio daugelis nesulauks ir užsidarys, bankrutuos, o žmonės liks be darbo ir pajamų su „N“ kartų išaugusiomis kainomis! Ekonomistas Raimondas Kuodis visa tai, kas vyksta atvirai įvertino: „Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“.“

Pritariu R. Kuodžiui, kad liberalizaciją yra galimybė atšaukti visai. Tą būtina ir padaryti, jei dabartinė Vyriausybė turės drąsos pripažinti suklydus ir norės padėti apkvailintiems, bėdoje atsidūrusiems žmonėms.

Be valstybės pagalbos, pradės „byrėti“ stambios įmonės, dalis kurių jau svarsto stabdyti veiklą.

Kodėl niekas nedaroma?!

Taigi, kaip būtų galima spręsti šią sudėtingą ekonominę situaciją visos šalies ūkiui trumpalaikėje perspektyvoje? Liberalizacijos sustabdymo negana. Reikia nacionalizuoti laikinai energetikos įmones ir padaryti reguliuojamas kainas visiems. Norint išgyventi šį sudėtingą krizinį periodą, kito logiško kelio nėra. Juk net mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda siūlo palaikyti fiksuotą kainą 24 centus už elektros kilovatvalandę (kWh). Elektros rinkos liberalizavimą reikia stabdyti griežtai nuo 1 etapo kas įvykę, o ne nuo dabartinės situacijos, kaip kai kurie politikai ir visuomenės atstovai siūlo. Norint išlikti ir išgyventi tiek Lietuvos verslininkams, tiek visiems gyventojams, dabartinė situacija reikalauja protingų ir greitų sprendimų. Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi tapti elektros energiją gaminančia šalimi, nes dabar esame elektros energiją importuojančia šalimi! Net iki 75 procentų mums reikalingos elektros energijos perkame iš užsienio tiekėjų, o juk prieš keliolika metų, kai dar veikė Ignalinos atominė elektrinė, patys eksportuodavome elektros energiją į kitas šalis. Akivaizdu, kad dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo padaryta rimta klaida, kuri iki dabar lemia mūsų energetinį nesaugumą ir sukūrė sąlygas pastatyti Astravo atominę elektrinę. Dvigubai skaudi Lietuvą valdančių politikų klaida.

Kas atsakys už šios ekonominės avarijos pasekmes?

Stipriai neramina verslo atstovų mintys apie dabartinę susidariusią situaciją. Pasak Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidento Sigito Leonavičiaus: „be valstybės pagalbos, pradės „byrėti“ stambios įmonės, dalis kurių jau svarsto stabdyti veiklą“. Jo teigimu: „Svarbu išlaikyti pramonę, išlaikyti tą sektorių, kuriame, beje, dirba arti milijono Lietuvos gyventojų. Pradėjus griūti, tai prasidės geometrine progresija“. Jau dabar viena didžiausių šalies įmonių Achema sustabdė savo veiklą, stiklo ir plastiko pramonės įmonės bankrutuoja, apskritai nemaža dalis įmonių planuoja iškelti savo veiklą iš Lietuvos į Lenkiją ar kitas patrauklesnes šalis. Be to, didžiausi šalies paukštynai bei kiti maisto pramonės atstovai kalba, kad neišgyvens šios žiemos be valstybės paramos bei bankrutuos. Ir čia tik verslą užgriuvusių problemų pradžia.

Kokia ateitis laukia visų Lietuvos žmonių? Jau dabar infliacija Lietuvoje kone tokio pat dydžio kaip karo kamuojamoje Ukrainoje, nors pas mus fiziniai karo veiksmai nevyksta. Lyg to būtų maža, Ingridos Šimonytės Vyriausybė Seimui dar rugsėjį siūlys priimti įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus didėtų akcizai įvairioms kuro rūšims, tad dar didesnis paslaugų bei prekių kainų augimas garantuotas. Netinkamai valdomas Lietuvos ekonomikos traukinys jau greit visiškai nulėks nuo bėgių! Kas atsakys už šios ekonominės avarijos pasekmes ir kaip po to mums visiems reikės gyventi!? Kaip taip sugriautą ekonomiką pataisyti būsimai valdžiai po šios Vyriausybės darbo pabaigos!?

Kodėl tie, kas mato katastrofišką situaciją paverčiami Rusijos agentais!?

Keliu klausimą mūsų žmonėms: ar Jums tokia situacija tinka, ir kada pagaliau bus iš šios Vyriausybės garsiai pareikalauta, kad ji dirbtų Lietuvai!? Deja, atsistatydinti diktatūrinėse valstybėse nėra įprasta net neturint tautos palaikymo. Ir premjerė mums aiškiai pasakė – laukite kitų rinkimų. Blogai dirbančius ministrus keisti ji irgi net nežada. Juk diktatūra. Kam keisti!?

Lietuviai kantrūs ir dėl Vyriausybės neveiklumo ir nebendravimo su tauta tikrai kaltas V.Putinas. Tie, kas to nesupranta ir nepalaiko liberalkonservatorių valdžios – Rusijos agentai. Tokia nuostabi pasaka ir „makaronai tautai“ ant ausų kabinami jau kelis metus... Jau čia kuriama gilios krizės situacija ir trauktis neturime teisės, bet aplink mus vyrauja TYLA ir BAIMĖ... Jei dauguma renkasi tylą ir nebūtį – mažuma aktyvių tikrai mūsų neišgelbės. Jei tauta dar gyva – visoje šalyje turi kilti judėjimas „Lietuva pirmiausiai“!!! Jo atstovai turi pareikalauti skubių būtinų sprendimų čia ir dabar bei priminti Vyriausybei, kad pagal Konstituciją Lietuva yra demokratija, o ne diktatūra...