Metas kultūros higienai

Kultūros pasaulį pasiekė nauja karo Ukrainoje aido banga.

Kai svetur išsibarstę Rusijos menininkai darbdavių spaudžiami išgrynino savąją poziciją dėl Kremliaus agresijos, tiesos metui pribrendo ir vadinamasis rusų aukštasis menas. Toliau jį skaityti, groti, statyti, juo mėgautis? Primiršti iki ramesnių laikų? Visai uždrausti? O gal rinktis ketvirtąjį kelią, kuriuo jau seniai turėjome eiti: pasiryžti kultūros higienos seansui ir apsivalyti nuo Rusijos imperinių naratyvų ir apnašų.

Pastaroji procedūra nėra tokia skausminga ir sudėtinga, kaip atrodo. Štai Nacionalinė Londono galerija, reaguodama į visuomenininkų spaudimą, ištaisė prieš gerą šimtmetį garsiojo impresionisto Edgaro Degas įamžintoms, dešimtmečiais rusų šokėjomis vadintoms ukrainietėms grąžino jų tikrąją tautybę. Laisvojo pasaulio atstovams, pastaruosius metus permąstantiems savo pačių imperinės politikos padarinius, prabilusiems net apie trofėjų grąžinimą buvusioms dominijoms, nebuvo sunku pakeitus paveikslo parašą atkurti istorinį teisingumą. Nesunku būtų ir mums. Ypač, jei pagaliau prisimintume tautų kalėjimu ne be reikalo vadintos Rusijos imperijos istoriją ir tai, kad rusiškąja kultūra neretai vadinta rusakalbė kultūra, sugėrusi šimtų tautų kultūrinius kodus.

Tokie mūsų pasirinkimai niekaip nepažemintų net labiausiai grynakrauju rusu save laikančio žmogaus.

Reikšmingam žingsniui šiame kultūros dekolonizavimo kelyje – sovietmečio rudimentą Lietuvos rusų dramos teatrą – perduoti visoms tautinėms mažumoms, regis, jau pasiryžta. Svarbu nesustoti. Pravalyti repertuarus nuo carus šlovinančių dramų ir operų, iš senos Poltavos kazokų giminės kilusį Mykolą Gogolį liautis vadinus Nikolajumi; minint marinistą Ivaną Aivazovskį, prisiminti, kad šiaip jau jis yra Kryme gimęs armėnas Ovanesas Gaivazianas; lenkų kilmės ukrainiečio Kazimiro Malevičiaus, ukrainiečių aviakonstruktorių Igorio Sikorskio ir Serhijaus Korolivo, XX a. baleto dievo Serhijaus (Serge'o) Lifaro nesubanalinti iki rusų. Tokie mūsų pasirinkimai niekaip nepažemintų net labiausiai grynakrauju rusu save laikančio žmogaus. Tiesiog mes patys pagaliau atsikratytume fantominio vergystės jausmo, kai bėgti bijoma net ir atrišus pančius.


Šiame straipsnyje: menaskaras Ukrainojekaraskultūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių