„Daugybė ukrainiečių turi daug draugų, giminių Rusijoje. Žinoma, jie mus palaiko, bet aš manau, kad to nepakanka. Tai buvo vienas iš mano didžiausių nusivylimų gyvenime. 140 mln. gyventojų, kurie nesiima veiksmų, nieko nedaro. Prasidėjus karui mes tapome nepakantūs rusams ir aš nežinau, kiek kartų nugyvens, kol šis nepakantumas pasibaigs. Viena vertus, neapykanta yra blogai, bet ji suprantama – po viso to, ką jie padarė mūsų šaliai“, – sako O. Suzdaleva.

Primena vergus

Pasak dėstytojos, šiuo metu Rusija bando skatinti mobilizaciją, ragina jaunus žmones prisijungti prie kariuomenės, tačiau šie bandymai yra nesėkmingi – dėl ilgametės propagandos, kuri visuomenei įteigė, kad domėtis šalies gyvenimu ir dalyvauti jame nėra reikalo.

„Pastaruosius 20 metų Rusijos propaganda žmonėms aiškino, kad jiems nereikia dalyvauti valdžios procedūrose, viešajame gyvenime, nes yra ypatingi žmonės, kurie atsakingi už sprendimų priėmimą, tad kam vargintis ir domėtis tuo, kas vyksta šalyje: „Viskas gerai, tik eik į darbą, dirbk iš namų, žiūrėk televizorių, daryk ką nori.“ Dabar daugybė kampanijų bando agituoti, kad jaunimas eitų į kariuomenę, į privačias karines kompanijas, bet nesėkmingai. Sunku pakeisti visuomenės požiūrį per kelis mėnesius, kai priešingai buvo daroma du dešimtmečius“, – teigia O. Suzdaleva.

Anot jos, yra daug rusų, kurie nepalaiko karo, tačiau jie bijo priešintis, nežino, kaip. „Tai normali psichologinė reakcija, bet kartu tai ir dar vienas skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių – mes visuomet kaunamės už savo laisvę, tai yra mūsų DNR, o rusai yra lyg vergai“, – pažymi Mariupolio valstybinio universiteto docentė.

Fašizmo principai

Rusijos propaganda ukrainiečius vadina fašistais, naciais, tačiau, anot O. Suzdalevos, iš tiesų pati Rusija atitinka fašizmo principus, kuriuos yra įvardijęs italų filosofas, mokslininkas Umberto Eco: tradicijos kultas, modernizmo (Vakarų) atstūmimas, nepritarimo prilyginimas išdavystei, kitoniškumo baimė, manija ieškoti sąmokslų, ginklų kultas ir kt.

„Žiniasklaida yra griežtai kontroliuojama, egzistuoja tik viena atseit teisinga religija, TV laidos skleidžia propagandą, jos isteriškos, perdėtai emocingos siekiant paveikti žmones. Mums juokinga: žmones internete tai paskatino sukurti daug memų. Pavyzdžiui, vienas iš rusų propagandos naratyvų buvo neva biologinio ginklo grėsmė“, – sako mokslininkė ir primena, kad Rusija buvo apkaltinusi Ukrainą ir JAV sąmokslu platinti ligas per migracinius paukščius ir šikšnosparnius.

Kitas populiarus Rusijos propagandos naratyvas – kad Ukrainoje diskriminuojami rusakalbiai – kartu teigiant, neva rusiškai kalbantys ukrainiečiai yra tas pats, kas rusai. „Frazėje „rusiškai kalbantys ukrainiečiai“ pagrindinis raktažodis yra „ukrainiečiai“, nesvarbu, kokia kalba jie kalba. Tai vienas iš jų naratyvų. Apie tai, kad neva esu diskriminuojama dėl rusų kalbos, man teko kalbėtis ir su savo teta, gyvenančia Rusijoje“, – pasakoja docentė.

Viena vertus, neapykanta yra blogai, bet ji suprantama – po viso to, ką jie padarė mūsų šaliai.

Propagandos sėkmė

Pašnekovės teigimu, propaganda yra viena iš pagrindinių informacinio karo priemonių ir veikia kompleksiškai, pasitelkiant daug priemonių vienu metu. Vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių jos sėkmę, yra visuomenės išsilavinimo ir visuomeniškumo stoka.

„Jei išsilavinimo lygis žemas, jei mažai dalyvaujama socialiniame, politiniame gyvenime, propaganda bus sėkminga. Nebūtina eiti į protestus, aktyviai veikti – užtektų tiesiog suprasti, kas yra kas, turėti savo nuomonę. Tačiau Rusijos gyventojai tiesiog nenori, juos tenkina jų situacija. Viena vertus, aš tai suprantu: jei gyveni normalų gyvenimą, nenori, kad tave trukdytų. Tačiau jie išklauso tik vieną pusę. Kritiškai mąstantis žmogus visada paskaitys apie priešingą perspektyvą, net jei nesutinka su ja, vien tam, kad palygintų, kuri pusė sako daugiau tiesos. Be to, svarbu pabūti priešo vietoje, pažiūrėti į situaciją jo akimis“, – pabrėžia O. Suzdaleva.

Deja, Rusijoje veikiantis vadinamasis užsienio agentų įstatymas smarkiai apriboja galimybę skleisti Kremliui nepalankią informaciją, prieiti prie nepriklausomos žiniasklaidos. Visi, kurie nepritaria Kremliaus režimui, vadinami užsienio agentais, jų veikla stabdoma arba turi būti perkeliama į užsienį. „Visi suprantame, kodėl jie taip daro. Kai nėra kito pasirinkimo, paprasti žmonės žiūri juos ir tiki. Didžiausia palaikančiųjų dalis – močiutės, kurios prisimena Sovietų Sąjungą ir kaip ten buvo puiku – ledai po tris kapeikas ir t. t. Mano močiutė – tokia pat“, – sako pašnekovė.

Vieningi kaip niekada

Karo pradžioje Ukraina itin sėkmingai pasaulyje skleidė savo kultūrą, o Rusijos propaganda daugiau rėmėsi ukrainiečių metodų kopijavimu. Tačiau šiandien rusai kovodami informacinį karą yra patobulėję: mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Rusija vykdo privačias informacines kampanijas, kurios yra efektyvesnės nei prieš metus ar pusmetį, o Ukraina kiek atsipalaidavo, nes iki šiol šioje srityje jai labai gerai sekėsi.

O. Suzdaleva prisimena, kad iki 2022-ųjų vasario ukrainiečiai buvo mažiau vieningi, netrūko susiskaldymo tarp šalies rytų ir vakarų, šiaurės ir pietų. Tačiau prasidėjęs plataus masto karas Ukrainą suvienijo, padėjo sutvirtinti žmonių ukrainietišką tapatybę.

„Anksčiau, jei kas paklausdavo: „Iš kur tu?“ ir, išgirdęs miesto pavadinimą, tikslindavosi: „Ar tai Rusija?“, dar stengdavomės būti mandagūs. Šiandien griežtai akcentuojame faktą, kad esame iš Ukrainos. Tai viešoji diplomatija – savos šalies kultūros sklaida. Kita vertus, dabar žmonės iš viso pasaulio tapo Ukrainos geografijos ekspertais, tad tokio klausimo neužduoda“, – pažymi Mariupolio valstybinio universiteto docentė.