Olimpinė diplomatija

Pandemijos sukelta sporto kalendoriaus suirutė tęsiasi. Kitaip nei įprasta, per trumpesnį laiką, vienerius metus, būsime išgyvenę net dvi labai keistas olimpiadas.

Japonija, kuriai tekusi garbė organizuoti 2020-ųjų vasaros žaidynes virto nemalonia našta, galiausiai elgėsi tarsi nusenusių vienišių pora, į kurios krištolo kolekciją įsisuko svetimi mažamečiai anūkai. Darė viską, kad jos turtas – pusėtina epidemiologinė statistika – dar labiau nepablogėtų, todėl pasirūpino varžybomis, be visokių cackų pacackų su gausiomis delegacijomis ir sporto turistais. Vasarį žiemos olimpiadą rengsiančios Kinijos prioritetai kiti.

Nors epidemiologinių apribojimų neišvengiamai bus, dar pandemijos priešaušryje pasaulis matė, kaip Mao įpėdiniai moka gerinti statistiką. Jei reikės – izoliuos ištisus miestus, užvirins daugiabučių duris, palikdami jų gyventojus vakarais rengti raudų koncertus. Šįkart Pekino vadukams rūpi ne suvaldyti virusą, bet pareklamuoti savo organizacinius sugebėjimus, nustebinti pasaulį šventiniais šou su milimetrų tikslumu vieningai judančia tūkstantine akrobatų armija, o svarbiausia – parodyti, jog nėra nepageidaujami politinio elito ratelyje. Kad ir kaip stengtųsi šeimininkai, šventė, panašu, juos nuvils. Tikrų sportinių kovų ir medalių bus, tačiau VIP ložėse švilpaus vėjai.

Labiausiai, aišku, trūks ne Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės, kuri jau pranešė nevažiuosianti į Pekiną, bet JAV delegacijos: protestuodamas prieš Kinijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, Vašingtonas planuoja diplomatinį olimpiados boikotą. Baltųjų rūmų sprendimas – iliustratyvus ir drąsinantis pagaliau liautis postringavus, esą sportas ar menas neturi būti siejami su politika, kad neoficialią atmosferą, ložių užstales ir pertraukas tarp kėlinių galima išnaudoti diktatorių perauklėjimui.

Tereikia prisiminti Sočio žaidynes, kurių išvakarėse Michailą Chodorkovskį paleidęs Vladimiras Putinas akivaizdžiai tikėjosi daugiau Vakarų palankumo, bet vos nutilus olimpinėms fanfaroms į Krymą ir Donbasą pasiuntė "žaliuosius žmogeliukus". Arba 2008-ųjų vasaros žaidynes toje pačioje Kinijoje. Naivias viltis, jog dėmesiu pamalonintas Pekinas norės atsiverti demokratinėms vertybėms, keisti politiką Tibeto atžvilgiu, greitai užgesino pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus, kalėjime marinamus intelektualus, uigūrų genocidą, represijas Honkonge.



NAUJAUSI KOMENTARAI

CHA HA HA...... pagaliau ,Pekino ziemos olimpines

CHA  HA  HA...... pagaliau ,Pekino ziemos olimpines  portretas
zaidynes , sportininkai , ziurovai pailses --nuo amerikonu ir europos ,,,,olimpieciu,,,,transvestitu , narkomamu , ir jankiu chaluju dopingo komisijoses issiknisinejimu...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių