- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki rinkimų likus šešioms savaitėms, be sąmyšio neapsieita – nors šiemet Lietuvoje į savivaldos rinkimus kandidatuoja daugiau kaip 14 tūkst. asmenų, bene 400 daugiau nei pernai, dėl netinkamai pateiktų dokumentų iš rinkimų sąrašų išbraukta per 500 kandidatų. KTU politologas Ainius Lašas pastebi, kad, nepaisant didelio kandidatų skaičiaus, žymių pokyčių Kauno miesto taryboje tikėtis nereikėtų.
Šiek tiek daugiau nei po mėnesio, kovo 5 d., vyks Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kurių metu ketverių metų kadencijai bus renkami 1 498 nariai ir 60 merų. Žinoma, kad Kauno savivaldybės tarybai pagal gyventojų skaičių numatyta rinkti 41 narį, tačiau kiek mandatų užims skirtingos partijos – spėliojama.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dekanas A. Lašas į rinkimų procesą žvelgia atsargiai, mat iki jų – dar nemažai laiko.
14 tūkst. – tiek asmenų kandidatuoja į savivaldos rinkimus visoje Lietuvoje.
„Situacija dar gali keistis. Vis dėlto, sprendžiant iš dabartinių duomenų, „Vieningo Kauno“ mandatų skaičius sumažės, bet yra didelė tikimybė, kad jie išlaikys daugumą. Vadinasi, opozicinės partijos kažkiek pasiaugins savo raumenis, bet kas ir kiek konkrečiai – sunku spręsti“, – sakė ekspertas.
Kauno miesto savivaldybės tarybos frakcijos 2019–2023 m. kadencijoje gyventojams atstovauja 32 „Vieningo Kauno“ ir šeši Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai. Praėjusių metų vasarį miesto savivaldybės taryboje įsteigta ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, prie kurios prisijungė viena „Vieningo Kauno“ narė ir du TS-LKD atstovai. Tačiau ar galime tikėtis kitų partijų – Liberalų sąjūdžio ar socialdemokratų sugrįžimo?
„Sunku pasakyti, ar „Vardan Lietuvos“ išlaikys savo mandatus, nes šiai partijai tai yra pirmi savivaldos rinkimai. Be to, Visvaldas Matijošaitis politiškai rėmė S. Skvernelį, tai dalį meru nusivylusių rinkėjų galėtų atstumti ir nuo „Vardan Lietuvos“. Neskubėčiau nurašyti nei „valstiečių“, kurie turi ganėtinai ryškų kandidatą į merus, nei Liberalų sąjūdžio, bet kalbame apie vieną kitą mandatą, o ne kokį nors proveržį“, – teigė A. Lašas.
Politologas prognozuoja, kad trečią kadenciją – nuo 2011 m. – taryboje dirbantys „Vieningo Kauno“ nariai lyderiaujančių pozicijų apleisti neketina ir koalicijos tarp šios ir „Vardan Lietuvos“ frakcijos nenumato.
„Klausimas, ar tos koalicijos iš viso reikės, nes parama „Vieningam Kaunui“ išlieka apystiprė. Čia verta pastebėti, kad dabartiniai „Vardan Lietuvos“ tarybos nariai yra perėję iš konservatorių partijos ir iš to paties „Vieningo Kauno“. Nežinau, kokie jų santykiai su kolegomis iš „Vieningo Kauno“, bet akivaizdu, kad „Vardan Lietuvos“ atstovai yra gana lankstūs, lengvai juda tarp skirtingų politinių vienetų ir todėl sėkmės atveju greičiausiai vėl prisiderintų. Bet ta jų sėkmė dar neužtikrinta“, – sakė A. Lašas.
Šiuo metu Kauno miesto mero postą užima V. Matijošaitis, kurio vardas žiniasklaidoje pastaruosius metus minimas šalia įvairių skandalų. Pagrindinis „Vičiūnų grupės“ akcininkas aršios visuomenės kritikos sulaukė dėl įmonės veiklos tęsimo Rusijoje pradėto karo prieš Ukrainą metu. Lapkritį politiko šeimai mesti kaltinimai dėl neskaidriai vykdytų žemės sklypų pirkimų taip pat prisidėjo prie pakitusios visuomenės nuomonės – pasitikėjimas juo mažesnis nei anksčiau.
Konservatorių kandidatas į merus – irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri.
„Nacionaliniu mastu jo reitingai gerokai nusmuko, bet Kaune V. Matijošaitis vis dar išlaiko pozityvų reitingą. Jį vis dar remia dauguma kauniečių, nors ta dauguma yra sumenkusi apie 20 proc.“, – sakė A. Lašas.
Pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, mero kadencijų skaičius apribotas iki trijų kadencijų iš eilės, todėl, jei V. Matijošaitis laimėtu Kauno miesto mero rinkimus, tai būtų paskutinė jo kadencija.
„Kaune trūksta stiprių, žmonėms gerai pažįstamų, alternatyvių kandidatų, galinčių konkuruoti su dabartiniu lyderiu. Tiesa, yra, pavyzdžiui, Aurelijus Veryga, bet tai labai poliarizuojanti figūra ir todėl jam sunku būtų laimėti daugumos kauniečių prielankumą“, – teigė politologas.
Tarp geriau žinomų visuomenės veikėjų, kandidatuojančių į antro pagal dydį Lietuvoje miesto mero kėdę, – laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjas ir prodiuseris Mantas Bertulis (Laisvės partija), Seimo narys, solistas Vytautas Juozapaitis (TS-LKD).
„Konservatorių kandidatas į merus – irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri. Dar bandoma kvestionuoti ir jo kaip kauniečio statusą, bet nežinau, kiek tai įtikins rinkėjus. Šiuo metu V. Matijošaitis populiarumu gerokai lenkia visus konkurentus ir todėl jis atrodo labiausiai tikėtinas laimėtojas. Bent jau kol kas“, – sakė A. Lašas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Giljotinos laikai2
Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo. ...
-
Žinia Europai
Lietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...
-
Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...
-
Algoritmo šaltis
Pasaulinė interneto paieškos sistema jau daugiau nei du dešimtmečius turi specifinę galimybę globaliame žiniatinklyje ieškoti mokslinės informacijos. Angliškai tas „Google“ komponentas vadinamas „Google Schol...
-
Baltojo bilieto gvardija3
Pasakojama, kad Ivanas Vasiljevičius (1530–1584) turėjo aštuonias žmonas ir devynis vaikus, tačiau net ir asmeninio gyvenimo srityje ekscentriškumu garsėjantis monarchas sugebėjo privirti tiek košės, kad jam galėtų pavydėti...
-
Pavogti viską
Štai jau praėjo lygiai metai, kai rusų „taikdariai“ iš oro gėrėjosi Mariupolio teatru. Pačių režisuotas spektaklis jiems patiko. Teatras sėkmingai ištaškytas į visas puses. Šalia jo išdėliotas did...
-
Rusijos „iranizacija“
Rusijos pavasario puolimas įstrigo. Netrukus ateis Ukrainos kontrpuolimo metas. Karinės nesėkmės padidins Kremliaus politinius sunkumus. Anksčiau ar vėliau Rusijos sistemos suinteresuotieji subjektai atsisakys Vladimiro Putino, apkaltins jį dėl karo ir...
-
Gatvėse – Rožių revoliucijos vaikai8
Kai 1989-ųjų balandį stoję prieš kastuvėliais kapojančius sovietų kareivius kartvelai reikalavo savo šalies nepriklausomybės, niekas nesitikėjo, kad ji bus paskelbta jau po dvejų metų. Kai 2003 m. lapkritį jie vėl išėjo į ga...
-
Ąžuoliukai gieda 200 pavasarių16
Nuoseklios vertybinės politikos rezultatas – Vokietijos brigados pas mus nebus. Bent jau taip pranešė „Der Spiegel“. ...
-
Nuleistos kartelės pagunda9
Gerai atsimenu 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai visą dieną prie televizorių ekranų stebėjome karštas diskusijas Aukščiausioje Taryboje – skelbti nepriklausomybę dabar, nes kitos tokios palankios progos gali nebebūti, ar tenkintis suver...