- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki rinkimų likus šešioms savaitėms, be sąmyšio neapsieita – nors šiemet Lietuvoje į savivaldos rinkimus kandidatuoja daugiau kaip 14 tūkst. asmenų, bene 400 daugiau nei pernai, dėl netinkamai pateiktų dokumentų iš rinkimų sąrašų išbraukta per 500 kandidatų. KTU politologas Ainius Lašas pastebi, kad, nepaisant didelio kandidatų skaičiaus, žymių pokyčių Kauno miesto taryboje tikėtis nereikėtų.
Šiek tiek daugiau nei po mėnesio, kovo 5 d., vyks Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kurių metu ketverių metų kadencijai bus renkami 1 498 nariai ir 60 merų. Žinoma, kad Kauno savivaldybės tarybai pagal gyventojų skaičių numatyta rinkti 41 narį, tačiau kiek mandatų užims skirtingos partijos – spėliojama.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dekanas A. Lašas į rinkimų procesą žvelgia atsargiai, mat iki jų – dar nemažai laiko.
14 tūkst. – tiek asmenų kandidatuoja į savivaldos rinkimus visoje Lietuvoje.
„Situacija dar gali keistis. Vis dėlto, sprendžiant iš dabartinių duomenų, „Vieningo Kauno“ mandatų skaičius sumažės, bet yra didelė tikimybė, kad jie išlaikys daugumą. Vadinasi, opozicinės partijos kažkiek pasiaugins savo raumenis, bet kas ir kiek konkrečiai – sunku spręsti“, – sakė ekspertas.
Kauno miesto savivaldybės tarybos frakcijos 2019–2023 m. kadencijoje gyventojams atstovauja 32 „Vieningo Kauno“ ir šeši Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai. Praėjusių metų vasarį miesto savivaldybės taryboje įsteigta ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, prie kurios prisijungė viena „Vieningo Kauno“ narė ir du TS-LKD atstovai. Tačiau ar galime tikėtis kitų partijų – Liberalų sąjūdžio ar socialdemokratų sugrįžimo?
„Sunku pasakyti, ar „Vardan Lietuvos“ išlaikys savo mandatus, nes šiai partijai tai yra pirmi savivaldos rinkimai. Be to, Visvaldas Matijošaitis politiškai rėmė S. Skvernelį, tai dalį meru nusivylusių rinkėjų galėtų atstumti ir nuo „Vardan Lietuvos“. Neskubėčiau nurašyti nei „valstiečių“, kurie turi ganėtinai ryškų kandidatą į merus, nei Liberalų sąjūdžio, bet kalbame apie vieną kitą mandatą, o ne kokį nors proveržį“, – teigė A. Lašas.
Politologas prognozuoja, kad trečią kadenciją – nuo 2011 m. – taryboje dirbantys „Vieningo Kauno“ nariai lyderiaujančių pozicijų apleisti neketina ir koalicijos tarp šios ir „Vardan Lietuvos“ frakcijos nenumato.
„Klausimas, ar tos koalicijos iš viso reikės, nes parama „Vieningam Kaunui“ išlieka apystiprė. Čia verta pastebėti, kad dabartiniai „Vardan Lietuvos“ tarybos nariai yra perėję iš konservatorių partijos ir iš to paties „Vieningo Kauno“. Nežinau, kokie jų santykiai su kolegomis iš „Vieningo Kauno“, bet akivaizdu, kad „Vardan Lietuvos“ atstovai yra gana lankstūs, lengvai juda tarp skirtingų politinių vienetų ir todėl sėkmės atveju greičiausiai vėl prisiderintų. Bet ta jų sėkmė dar neužtikrinta“, – sakė A. Lašas.
Šiuo metu Kauno miesto mero postą užima V. Matijošaitis, kurio vardas žiniasklaidoje pastaruosius metus minimas šalia įvairių skandalų. Pagrindinis „Vičiūnų grupės“ akcininkas aršios visuomenės kritikos sulaukė dėl įmonės veiklos tęsimo Rusijoje pradėto karo prieš Ukrainą metu. Lapkritį politiko šeimai mesti kaltinimai dėl neskaidriai vykdytų žemės sklypų pirkimų taip pat prisidėjo prie pakitusios visuomenės nuomonės – pasitikėjimas juo mažesnis nei anksčiau.
Konservatorių kandidatas į merus – irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri.
„Nacionaliniu mastu jo reitingai gerokai nusmuko, bet Kaune V. Matijošaitis vis dar išlaiko pozityvų reitingą. Jį vis dar remia dauguma kauniečių, nors ta dauguma yra sumenkusi apie 20 proc.“, – sakė A. Lašas.
Pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, mero kadencijų skaičius apribotas iki trijų kadencijų iš eilės, todėl, jei V. Matijošaitis laimėtu Kauno miesto mero rinkimus, tai būtų paskutinė jo kadencija.
„Kaune trūksta stiprių, žmonėms gerai pažįstamų, alternatyvių kandidatų, galinčių konkuruoti su dabartiniu lyderiu. Tiesa, yra, pavyzdžiui, Aurelijus Veryga, bet tai labai poliarizuojanti figūra ir todėl jam sunku būtų laimėti daugumos kauniečių prielankumą“, – teigė politologas.
Tarp geriau žinomų visuomenės veikėjų, kandidatuojančių į antro pagal dydį Lietuvoje miesto mero kėdę, – laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjas ir prodiuseris Mantas Bertulis (Laisvės partija), Seimo narys, solistas Vytautas Juozapaitis (TS-LKD).
„Konservatorių kandidatas į merus – irgi kauniečiams žinomas žmogus, bet jo kaip potencialaus mero kandidatūra neatrodo labai stipri. Dar bandoma kvestionuoti ir jo kaip kauniečio statusą, bet nežinau, kiek tai įtikins rinkėjus. Šiuo metu V. Matijošaitis populiarumu gerokai lenkia visus konkurentus ir todėl jis atrodo labiausiai tikėtinas laimėtojas. Bent jau kol kas“, – sakė A. Lašas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Willkommen in Litauen7
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...