Praskolino už akių

Per kelias sekundes – šimtas eurų. Procesas nepertraukiamas, nenutrūkstantis nė akimirksniui. Šis skaičius didėja ir auga. Vakar po vidurdienio jis siekė 18 mlrd. 308 milijonus eurų. Tai – Lietuvos Respublikos valstybės skola.

Ir nemanykite, kad tai jūsų neliečia. "Tau tenkanti skolos dalis – 6 263 eurai". Maža to, "šiemet sumokėsi 205 eurus palūkanų". Taip skelbiama svetainėje, kurioje sukasi tas velnio skaitiklis, akivaizdžiai liudijantis mūsų valstybės gyvenimą ne pagal pajamas.

Skaičiai tokie dideli, kad suvokti jų apimtis realybėje beveik neįmanoma, ypač piliečiui, gaunančiam vidutinę lietuvišką algą. Ir tikrai neužlieja vidinė piktdžiuga išgirdus, kad Ukrainos valstybės skola didesnė nei mūsų.

Ir čia, kaip toje pasakoje garbingiesiems kurmiams, pasiūlysime paskaičiuoti. Ukrainiečiai skolingi 70 mlrd. JAV dolerių, tai yra 62,8 mlrd. eurų. Mūsų skola tris su puse karto mažesnė.

Tačiau Ukrainoje gyvena maždaug 45 mln. žmonių, tai yra 15 kartų daugiau nei pas mus Lietuvoje. Taigi ir kiekvienam asmeniui tenkanti valstybės skolos dalis ten gerokai mažesnė nei mums. Kiekvienam Ukrainos piliečiui tenka po 1 395 eurus valstybės įsiskolinimo, tai yra keturis su puse karto mažiau nei kiekvienam iš mūsų, gyvenančiam čia, Lietuvoje.

Tad klausimas, vertas bent jau viktorinos "Kas, kur kada", – kam gyventi šioje posovietinėje erdvėje geriau? Arba teisingiau, kuri valstybė labiau pervertina savo finansines galimybes – gyvena ne pagal pajamas ir kurią pirmą ištiks finansinis krachas?

Klausimų, kas dėl to kaltas ir ką daryti, šįkart nenagrinėsime. Apmaudžiausia kitkas, kad mus visus įkeitė ir praskolino be mūsų pačių žinios.

O skolos skaitiklis vis sukasi ir, panašu, niekada nesustos, nes ten, valdžios olimpe, kur alga kelis kartus viršija vidutinę, jau planuojamas naujas kitų metų biudžetas, žinoma, su deficitu. O kaip kitaip? Nes prie gero greitai įprantama. Auksinėje vietoje, kaip žinoma, greitai išgaruoja paskutiniai sveiko proto, sąžinės ir net savisaugos instinktai, jau nekalbant apie valstybinį požiūrį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Matyt,

Matyt, portretas
ponia Asta nežino kitų šalių skolos mastų, todėl ir verkšlena, ieško kaltų. Turėtų žinoti, jog niekas nesiekia skolintis be reikalo. Jei ją tenkina tokios pensijos, tai ką padarysi, gal ir reikia ieškoti kaltų.

Z.O. Kaunas

Z.O. Kaunas portretas
Socdemų vyriausybė nuolat didina valdininkų skaičių su didžiuliais atlyginimais, iššvaistė rezervinį fondą, kurį buvo sutaupęs taip keikiamas Kubilius, nors tik jo dėka išvengėme Graikijos likimo. Sėdi Butkevičius ir šypsosi - nieko tokio, taigi reitingai tokie geri. jų moto - po mūsų nors ir tvanas. laikas rinkėjams atsibusti, nelėkti balsuoti už padidintus 4 eurus. reikia turėti nors kiek orumo.

Sėdėti

Sėdėti portretas
seniai reikia tam tavo Kubiliui.Kiek nnuostolių atnešė Lietvai kaonservai su liberoidais, tai niekas net nesusapnuos.Ką padarysi...Mūsų šalis nusikaltliu naguose,jos žmonės paversti vergais, pilkaja mase, kur atvežus svetimus bastūnus, dar ir antra rūšim pavirsime
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
Daugiau straipsnių