- Leonas Dykovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bene kiekvienos Afrikos ir Azijos tautelės atstovai savo širdyse tiki, kad kadaise jų protėviai sukūrė ir valdė galingą imperiją, besitęsusią nuo jūros iki jūros. Kiekviena tautelė taip pat turi savo antipodus (amžinus priešininkus, konkurentus, engėjus, pavergėjus ir varžovus).
Kiekvienos jų ideologinėje atmintyje galima rasti pasakojimų apie visai valstybei ir tautai svarbius karus, sukilimus, riaušes, po kurių buvo įtvirtintas pavergėjų jungas (arba atvirkščiai – padėti pamatai savarankiškumui).
Kiekvienoje valstybėje galima rasti kankinių, kuriuos kažkas nušovė, primušė, išvežė, pakorė arba kurie susidegino patys. Kraujo auka ir protėvių žygdarbiai yra du kertiniai akmenys, ant kurių statoma kiekvienos tautos savimonė bei orumas.
Liūdna tėra veikiausiai tai, kad tik nedaugelio tautų atstovai turi tokius stiprius pautus, kad veržtųsi versti kalnus, džiovinti vandenynus ir teiktųsi primesti savo valią, gyvenimo ir mąstymo būdą kitoms etninėms grupėms. Mūsų laimei (ar nelaimei) rusų tauta – viena jų.
Rusijos Federacija – viena didžiausių pasaulio valstybių, kurios pasienis ribojasi su Rytų ir Šiaurės Europa, Arktimi, Šiaurės Amerika, Ramiuoju vandenynu, Rytų, Pietryčių ir Centrine Azija bei Artimaisiais Rytais.
Nors ši valstybė dažniausiai siejama su rusiškai kalbančiais ir stačiatikybę išpažįstančiais slavų kilmės žmonėmis, joje taip pat gyvena totoriai, čečėnai, baškirai, čiuvašai, avarai, armėnai, ukrainiečiai, darginai, kazachai, kumykai, kabardinai, ingušai, lezginai, osetinai, mordviai, jakutai, azerai, buriatai (apie juos buvo daug kalbama per specialiąją operaciją), mariai, udmurtai, tadžikai, uzbekai, tuviai, Krymo totoriai, čerkesai ir t. t.
Nuo etninio ir lingvistinio margumo jau raibsta akys, tačiau religijų, tikėjimų ir kultų gausa bei įvairove Rusija veikiausiai pranoktų net ir provincijos šokių ansamblio „Raiboji antelė“ trupės užkulisiuose verdantį gyvenimą.
Religinis, etninis ir lingvistinis margumas, kaip ir federacinė valstybės valdymo sistema, dažniausiai liudija apie imperialistinio pobūdžio praeitį ir su ja susijusių politikų svajones sukurti milžinišką pasaulį, po viena vėliava galintį priglobti slavus, germanus, tiurkius mongolus, krikščionis, musulmonus, pagonis ir budistus.
Ar galima teigti, kad ruso, kaip ir amerikiečio, kino, vikingo, romėno, brito sąvoka yra gerokai platesnė nei italo ar švedo? Ar galima kelti versiją, kad ji reiškia ne vien priklausomybę konkrečiai etninei grupei, bet ir tam tikrą gyvenimo bei mąstymo būdą?
Nors šiuolaikinės Rusijos susiformavimą labiausiai derėtų sieti su Maskvos girias ir pelkynus valdžiusių aristokratų iškilimu (XIII–XVI a.), nacionalistinio požiūrio besilaikantys ekspertai kone visada Rusijos valstybingumo pradžią sieja su Kijevo Rusia bei mitologizuotu skandinavų kilmės herojumi Riuriku, veikiausiai gyvenusiu IX a.
Pasakojimams apie Kijevo Rusią ir Riuriką daug dėmesio skiria ir specialiosios operacijos propagandistai, tuo siekdami nutiesti ideologinius ryšius tarp Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos ir pateisinti šiuolaikinę Kremliaus užsienio politiką.
Itin svarbu ir tai, kad Riurikas veikiausiai buvo vikingas (jeigu jis apskritai egzistavo), o vikingai, kaip turbūt visiems žinoma, jau yra savotiškas prekės ženklas, su kuriuo sieti savo šaknis daug kam norisi.
Iškasenų ekspertai tvirtina, kad apie pirmųjų žmonių pasirodymą dabartinėse Rusijos Federacijos žemėse liudijantys įrodymai siekia bene pačius ankstyviausius paleolito (senojo akmens amžiaus) laikus. Rusijoje taip pat yra aptikta ir neandertaliečių veiklos pėdsakų, taip pat šios rūšies žmonių kryžminimosi su kitomis rūšimis įrodymų, tačiau tai su specialiąja operacija veikiausiai nėra susiję.
Ekspertai taip pat daug dėmesio skiria vadinamajai Ponto stepei, besidriekiančiai Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano žemėse. Viena versija teigia, kad būtent iš čia kilo indoeuropiečių kalbomis burbančių žmonių protėviai.
Taip pat manoma, kad dabartinėse Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos žemėse daugelį amžių gyveno vadinamieji rytų slavai, kurių egzistenciją, matyt, veikė Bizantijos imperija bei įvairiausios karingos klajoklių gentys (pvz., chazarai).
Pasak legendų, antroje IX a. pusėje rytų slavų genčių atstovai, trokšdami, kad juos valdytų griežtas ir teisingas lyderis, pasikvietė pas save skandinavą Riuriką (Rytų Europoje vikingus vadino variagais) ir du jo brolius.
Broliai greitai mirė ir Riurikas tapo vienvaldžiu valdovu. Bekeliaudami į Bizantijos sostinę Konstantinopolį, Riuriko karvedžiai aptiko chazarų valdytą miestelį (tai veikiausiai buvo dabartinis Kijevas). Gyvenvietę jie užpuolė ir, išviję chazarus, pavertė ją variagų nuosavybe. Taip esą buvo įkurta Kijevo Rusia ir padėti šiuolaikinių Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstybių pamatai.
Naujoji valstybė praturtėjo dėl kailių, vaško, medaus ir vergų prekybos. Ji taip pat kontroliavo svarbius prekybos kelius, jungiančius Baltijos jūros regioną su Artimaisiais Rytais, o jos atstovai pradėjo rengti reidus į Bizantijos imperijos žemes, tad galiausiai Rytų Romos valdovai ėmė siųsti į slavų žemes krikščionių misionierius.
Antroje XI a. pusėje politinė Kijevo Rusios saulė pradėjo leistis. Valstybę vis labiau vargino didžiūnų ir klanų vidaus kovos dėl valdžios, o galiausiai (XIII a. pirmojoje pusėje) Kijevo Rusią nusiaubė Temudžino (1162–1227) anūko Batu (1205–1255) vedami mongolai, paversdami jos aristokratus duoklę Aukso Ordai mokančiais pastumdėliais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen17
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...