Šildymo sezono ypatumai

Laukėme sunkios žiemos su stresą ir sumaištį keliančiais išbandymais energetikoje. Sumaišties beveik nebuvo, nes iš dalies pasisekė – nežiemiška šiluma mus aprūpino visuotiniu atšilimu sergantis klimatas.

Džiaugtis karščiuojančio ligonio šiluma turbūt būtų netoliaregiška, bet jau galima konstatuoti, kad nerimą kėlęs šildymo sezonas vartotojams baigiasi be komplikacijų.

Kaip skelbiama, 2021 m. pabaigoje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų skolos bendrai sudarė 13,5 mln. eurų. Neseniai pasirodė skaičiavimų, kad 2022 m. pabaigoje skolos minėtuose miestuose bendrai sudarė apie 12 mln. eurų. Taigi su nerimu laukto šildymo sezono atomazga atrodo net sėkmingesnė nei prieš karą.

Dabar jau galima laukti pirmųjų vietinių agurkų ir braškių. Vitaminai pravers, nes niekas nežino, kokių audrų iš Rytų atgins karo vėjai. Kaip skelbiama, neseniai Baltarusijoje užfiksuoti iš Rusijos atplaukę juodi debesys, kurie gali atnešti branduolinę žiemą, kai ima snigti pelenais ir pavasaris nebeateina.

Tačiau pavasario žadinamas energetikoje nesustoja. Bendromis pastangomis Europoje siekiama, kad ateinančiomis žiemomis būtų galima kliautis ne ligotai karščiuojančiu klimatu, bet nuo dujų (ypač rusiškų) mažiau priklausoma energetika.

Dabar jau galima laukti pirmųjų vietinių agurkų ir braškių. Vitaminai pravers, nes niekas nežino, kokių audrų iš Rytų atgins karo vėjai.

Šią savaitę Briuselyje ES energetikos ministrai aptarė ilgai lauktą reformą, kuria siekiama apsaugoti gyventojus nuo didelių elektros kainų šuolių.

Fundamentalios reformos siekis – generuoti kuo daugiau saulės ir vėjo parkų pagaminamos elektros energijos. Galutinis tikslas – visiškai atsisakyti dujų ir taip išvengti neprognozuojamų elektros kainų svyravimų.

ES šalims iškelta užduotis kasmet 15 proc. mažinti dujų vartojimą. Tačiau kol kas gamtinės dujos yra kone gyvybiškai svarbios. Lietuvos energetikos ministras D. Kreivys konstatavo, kad Europa energetikos karą prieš V. Putiną ir Rusiją jau laimėjo ir tai, anot jo, padėjo padaryti sklidinai dujų pripildytos saugyklos.


Šiame straipsnyje: šildymasžiemos sezonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių