- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Gero kino gerbėjai šį šeštadienį pradeda maloniu nuovargiu po naktinio kino maratono „Romuvoje“. Ne vien aštuonios valandos aukštos meninės vertės filmų džiugino širdis – jų dar daug bus. Džiugiausia žinia – vakar, po ilgiau nei penkerius metus trukusios rekonstrukcijos, į miestą sugrįžo legendinis kino teatras!
Seniausias Lietuvoje kino teatras nevirto kavine, parduotuve, butais ar biurais – išsaugojo savo pirminę paskirtį, sumanytą architekto Nikolajaus Mačiulskio ir realizuotą 1940-aisiais. Ir tai, kad tarpukario architektūros perlas, vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių nebuvo suluošintas privatizacijos, didele dalimi – miesto šviesuomenės nuopelnas.
Sovietinį tvaiką reikia vėdinti ne iš pastatų, o iš galvų. Ir euroremontų pudros ne visada reikia tiek, kad nebepažintum miesto veido.
Ko gero, šviesuomenė turėjo tvirtesniu mūru stoti, kai atsainiai buvo naikinamos kitos reikšmingos miesto erdvės. Įnirtingiausiai trintuku padirbėta vienoje srityje – Kaune sunaikinta net 20 kavinių ir 16 restoranų. Išskirtinį veidą turėję „Metropolis“, „Versalis“, „Tulpė“, „Pasaka“, „Orbita“, „Gildija“, „Kaukas“, „Bialystokas“ ir t.t. dingo iš miesto legendų žemėlapio. Uždarius 140 metų veikusią „Tulpę“ (tarpukariu menininkų ir intelektualų mėgtą „Konrado kavinę“) šviesuomenė sukilo, tačiau to sukilimo rezultatas buvo kuklus – plytelė Laisvės alėjos grindinyje, žymėjusi „Tulpės“ vietą. O po Laisvės alėjos rekonstrukcijos neliko nei grindinio, nei plytelės...
Apmaudu degina ir Laisvės alėjoje žiojėjanti „Merkurijaus“ skylė: ekspresyvios architektūros statinys buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tarpukario modernizmui išgyvenant pakilimą, sovietmečio architektūra tapo nekenčiama podukra. Bet negalima dėti lygybės ženklo tarp to meto ideologinių paminklų ir materialios kultūros atspindžių.
Sovietmečiu iškilęs S.Daukanto tiltas į Nemuno salą – grakštus miesto akcentas. Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaunui, kaip ir to laikmečio Šiuolaikinio meno centras Vilniui, – puikus centro akcentas. Vyriausybė dirba buvusios komunistų partijos pastate, o į Kaune esančią sovietinių laikų „Spurginę“ mielai užsuko ankstesnis premjeras Saulius Skvernelis.
Sovietinį tvaiką reikia vėdinti ne iš pastatų, o iš galvų. Ir euroremontų pudros ne visada reikia tiek, kad nebepažintum miesto veido.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...