- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Jau nuo šiandien kauniečiai gali išdidžiai prisistatyti Europos kultūros sostinės gyventojais. Nuo 1985-ųjų, kai tuometė Graikijos kultūros ministrė Melina Merkuri pasiūlė Europos kultūros sostinių (EKS) idėją, ši keliaujanti gairelė ketvirtą kartą įsmeigiama Baltijos šalių žemėlapyje. 2009 m. ją pirmas perėmė Vilnius, 2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga, o šį šeštadienį Kaunas įspūdinga atidarymo programa „Sukilimas“ pradeda Europos kultūros sostinės titulo metus.
Deja, likimas negaili iššūkių Lietuvai. Mūsų sostinės debiutas buvo vadintas neišlaikytu egzaminu, EKS kompromitavimu, netgi gimė terminas „Vilniaus spąstai“. Vilnius tapo Europos kultūros sostine, kai smogė pasaulio ekonomikos krizė. Projekto rengėjai patyrė didžiulį politinį spaudimą, finansavimas sumenko, daugybė planuotų projektų subliūško.
Ir Talinas, ir Ryga turėjo gerai išmokti ekonominių spąstų pamokas: žmonės, nerimavę dėl pragyvenimo, nedrįso svajoti apie kultūrinius poreikius. Europos kultūros sostinės titulas jiems padėjo išgyti nuo kultūrinės amnezijos. Kauno Europos kultūros sostinės ("Kaunas 2022") tituliniai metai startuoja per pandeminį įkarštį. Žmonės drąsiai ir ambicingai svajoja apie kultūros gurkšnį, tačiau koronaviruso žirklės vis dar čekši virš tų svajonių sparnų. Ir vėl tenka gydytis – nuo normalaus gyvenimo amnezijos.
Bet koks sukilimas prasmingas, jei jis tampa permainų varikliu. Europos kultūros sostinės titulas – visų pirma kūrybinis tramplinas į geresnį save.
Ironizuojama, kad iš Vilniaus Europos kultūros sostinės (VEKS) metų liko tik surūdijęs vamzdis – projekto metais iškilusi „Krantinės arka“, sukurta iš geležinių vamzdžių. Tačiau VEKS paliko ir Kultūros naktį, ir Gatvės muzikos dieną, ir Lietuvos kultūros sostinių tradiciją – tokį palikimą, kurio labiausiai laukiama iš EKS. Šiandien jau kalbame apie „Kaunas 2022“ palikimą: Laimės dienas, Istorijų, „Fluxus“ festivalius, į kumštį sutelktas bendruomenes. Netgi pakeistą sprendimų patvorėse volioto Centrinio pašto, išskirtinės reikšmės paveldo objekto, likimą – šiemet jis tarnaus kaip „Kaunas 2022“ renginių erdvė.
Ir labai norėtųsi palinkėti: nerungtyniaukime, ar „Kaunas 2022“ bus geriau už VEKS, TEKS, REKS, nesmūgiuokime renginių ir atlikėjų gausa. Bet koks sukilimas prasmingas, jei jis tampa permainų varikliu. Europos kultūros sostinės titulas – visų pirma kūrybinis tramplinas į geresnį save.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Lygiadienio šventei skirtas r...
-
389-oji karo Ukrainoje diena...
-
Laimės diena Kaune...
-
Saulė pažadino žibutes...
-
Laimės dienos meninė instali...
-
Spaudos konferencijos po II sa...
-
V. Benkunskas švenčia pergal...
-
A. Vaitkaus rinkimų štabas...
-
Lietuvos lenkų rinkimų akcij...
-
Socialdemokratai laukia rinkim...
-
Kai šaukia pilnaties stogai7Seimas vėl tapo visaip šalyje skatinamos veltėdžiavimo subkultūros auka. Darbo dieną darbo metu į parlamentą įsiveržęs kažkoks veikėjas darkėsi taip, kad sureagavo ne tik šokoladu nepamaitinta A. Širinskienė, bet ir pats eksc...
-
Giljotinos laikai9Po filmo „Poetas“ seanso užklupo klausimas – ar patiko? Kitu atveju savaime suprantamas būtų atsakymas „taip“ arba „ne“ – tik ne šiuo. ...
-
Žinia EuropaiLietuvos klubai skelbia gerąją žinią Europai – krepšinis ne veltui vadinamas antrąja mūsų religija. Vos prieš porą mėnesių beveik visi mūsų šalies atstovai sunkiai kapanojosi tarptautiniuose turnyruose, o dabar lietuvi&sc...
-
Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualiojoje erdvėje. Apie kibernetinį karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, s...
-
Algoritmo šaltis1Pasaulinė interneto paieškos sistema jau daugiau nei du dešimtmečius turi specifinę galimybę globaliame žiniatinklyje ieškoti mokslinės informacijos. Angliškai tas „Google“ komponentas vadinamas „Google Schol...
-
Baltojo bilieto gvardija3Pasakojama, kad Ivanas Vasiljevičius (1530–1584) turėjo aštuonias žmonas ir devynis vaikus, tačiau net ir asmeninio gyvenimo srityje ekscentriškumu garsėjantis monarchas sugebėjo privirti tiek košės, kad jam galėtų pavydėti...
-
Pavogti viskąŠtai jau praėjo lygiai metai, kai rusų „taikdariai“ iš oro gėrėjosi Mariupolio teatru. Pačių režisuotas spektaklis jiems patiko. Teatras sėkmingai ištaškytas į visas puses. Šalia jo išdėliotas did...
-
Rusijos „iranizacija“Rusijos pavasario puolimas įstrigo. Netrukus ateis Ukrainos kontrpuolimo metas. Karinės nesėkmės padidins Kremliaus politinius sunkumus. Anksčiau ar vėliau Rusijos sistemos suinteresuotieji subjektai atsisakys Vladimiro Putino, apkaltins jį dėl karo ir...
-
Gatvėse – Rožių revoliucijos vaikai8Kai 1989-ųjų balandį stoję prieš kastuvėliais kapojančius sovietų kareivius kartvelai reikalavo savo šalies nepriklausomybės, niekas nesitikėjo, kad ji bus paskelbta jau po dvejų metų. Kai 2003 m. lapkritį jie vėl išėjo į ga...
-
Ąžuoliukai gieda 200 pavasarių16
Nuoseklios vertybinės politikos rezultatas – Vokietijos brigados pas mus nebus. Bent jau taip pranešė „Der Spiegel“. ...