Tarp kapitalizmo ir socializmo

Popiežius pasisakė už malonesnį ir švelnesnį kapitalizmą. Tiesa, jis nepateikė smulkesnių nurodymų, kaip tai paversti tikrove.

Pernai, kai popiežius Pranciškus paskelbė savo pirmąjį apaštališkąjį raginimą „Evangelijos džiaugsmas“, jo pareiškimai apie ekonomiką ir apie tai, ką jis pavadino „abejingumo globalizacija“, sukėlė pasaulyje daug daugiau dėmesio nei katalikų tintiesiems skirta jo žinia apie evangelijos dvasią. Bet ir tie pareiškimai ūkio klausimais nebuvo kaip reikiant suprasti.

Taip bent mano Amerikos Tenesio universiteto komunikacijos mokslų profesorius Arthuras W. Huntas ir dėl to parašė straipsnį, kurį balandžio 3 d. paskelbė svetainė „American Conservative“. Jame A. W. Huntas aiškina popiežiaus mintį, įstatydamas ją į platesnį kontekstą.

Anot profesoriaus, savo apaštališkuoju raginimu „Evangelijos džiaugsmas“ popiežius norėjo pasakyti, kad „nepasiturinčiųjų problemų negalima išspręsti „tik paprastu pašalpos davimo ir gavimo mentalitetu“. Tai kuo gi, jei ne tuo? Čia dokumentas aiškus: „ogi geresniu pajamų paskirstymu“.

O kaip tai būtų galima įgyvendinti? Nagi per „valstybių, įpareigotų saugoti bendrąjį gėrį, teisę“ statyti šiokias tokias užtvaras prieš „absoliučią rinkos autonomiją ir finansinę spekuliaciją“.

Kitaip tariant, popiežius pasisakė už malonesnį ir švelnesnį kapitalizmą. Tiesa, jis nepateikė smulkesnių nurodymų, kaip tai paversti tikrove, išskyrus žodžius, kad „mes nebegalime toliau pasitikėti nematomomis jėgomis ir nematoma rinkos ranka“ ir kad „reikia sprendimų, programų, mechanizmų ir procesų, specifiškai nukreiptų į geresnį pajamų paskirstymą“.

O kaip tik pastarieji žodžiai daugelį dešiniųjų ir išgąsdino, nes žodžiai „pajamų paskirstymas“, suprask „perskirstymas“, girdi, „atsiduoda socializmu, kurį kai kas laiko vienintele ir akivaizdžia alternatyva kapitalizmui. Bet yra ir trečias sprendimas, kurį daugiau nei šimtmetį palaikė gausybė Romos sūnų ir dukterų“.

Ir būtent šį sprendimą A. W. Huntas ir siūlo, nors „pats popiežius Pranciškus „Evangelijos džiaugsme“ įsakmiai nesirėmė savo pirmtakais ar katalikų intelektualais, palaikiusiais trečiąjį ekonominės tvarkos būdą.

Vis dėlto politika, leidžianti suklestėti smulkesniems ekonominiams vienetams ir tuo pat metu vertinanti darbą ir platesnę turto savininkystę, tikrai suderinama su katalikišku socialiniu mokymu. 

Juk Pranciškus yra tik vienas iš kelių moderniųjų laikų popiežių, kritikavusių kapitalizmą. Pramoninės revoliucijos viršūnėje popiežius Leonas XIII aptarė turtingų ir vargšų žmonių nelygybę savo 1891-ųjų metų enciklikoje  „Rerum Novarum“, kurioje išdėstė darbininkų ir darbdavių savitarpio pareigas.

Darbininkai privalo lojaliai atlikti jiems patikėtas užduotis ir atsisakyti smurto bei turto naikinimo veiksmų. O darbdaviai privalo mokėti algą, iš kurios įmanoma šiaip taip pragyventi, suteikti laisvų dienų religinėms šventėms bei poilsiui ir atostogoms ir atsižvelgti į darbininkų pajėgumą, amžių ir lytį.

Enciklika ne tik skatino gerbti darbininko orumą, bet ir teigė, jog turėti nuosavybę yra pagrindinė žmogaus teisė pagal prigimties įstatymą. Darbdavys turi teisę į turtą, tačiau darbininkui turi būti suteikta galimybė žengti pirmyn taip, kad ir jis galėtų įsigyti turto.

Enciklikos „Rerum Novarum“ 40 metų sukakčiai pažymėti popiežius Pijus XI pakartojo privačios nuosavybės laisvoje visuomenėje pamatinį būtinumą enciklikoje „Quadragesimo Anno“, kuri dar kartą pabrėžė teisingų atlyginimų ir padorių santykių tarp darbuotojų ir darbdavių svarbą.

Pijus XI ypač akcentavo smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių reikalingumą tam, kad socialinėje tvarkoje laikytųsi atsvara prieš monopolizuojančių jėgų ir valdžių grėsmes. O popiežiai Pijus XII ir Jonas Paulius II įtaigiai kalbėjo apie solidarumą – idėją, kad mums reikia asociacijų, idant išsilaikytume ir suklestėtume ekonomiškai.

Šie popiežiai davė pradžią protingoms katalikų kritikoms kapitalizmo blogų pasekmių atžvilgiu. Britų rašytojas, istorikas Hilaire‘as Bellocas sakė, jog grynajam kapitalizmui valdant būtų nuolatinis nedarbas, badavimas gatvėse, amžina suirutė.  Jis manė, jog modernusis kapitalizmas – nestabili jėga ir konfliktuojanti su moralinėmis laisvės teorijomis.

H. Belloco amžininkas, Gilbertas K. Chestertonas su juo visiškai sutiko, ir abu skyrė daug savo energijos kritikuodami tai, ką laikė esant „vergiška valstybe“. Tai ekonominė sistema, kurioje nelaisva nesavininkų dauguma dirba laisvos savininkų mažumos malonumui.

H. Bellocas ir G. K. Chestertonas palaikė tokią ekonominę sistemą, kuri, nebūdama socializmo ar komunizmo forma, numato plačiausią privačios gamybinės nuosavybės panaudojimą. Geriausia į tai žiūrėti kaip į humanišką mikrokapitalizmą“, – rašė A. W. Huntas ilgame straipsnyje, kurio apžvelgėme tik mažą dalį. 

Šis  rašinys svetainėje „American Conservative“ sulaukė daug komentarų. Keli iš jų atkreipė dėmesį į tai, jog kapitalizmas nebūtinai tolygus laisvosios rinkos sistemai, nes pastarojoje kapitalas nėra vienintelis ir svarbiausias dalykas, o turi bendradarbiauti  lygiomis teisėmis su darbo jėga, kurio atstovai irgi turi teisę dalyvauti jų darbo dėka išsilaikančios įmonės valdyme.

Kitas komentatorius priminė krikščionės rašytojos Dorothy Sayers klausimą: „O koks yra darbo tikslas?“ ir atsakymą: „Žmogus sukurtas tam, kad eitų Žemės valdytojo pareigas. Ir dėl to jam reikia patikėti turto“.

Tačiau būti savininku krikščioniška prasme tai ne tik turėti kelias dalis investiciniame fonde, kuris savo ruožtu turi akcijų daugybėje didžiulių firmų.

Tikra savininkystė reiškia stabilų ir viešą santykį tarp asmens ir jam priklausančio daikto. Turėti akcijų ar dalį investiciniame fonde tai nėra tikra savininkystė ir nepatenkina žmogaus poreikio eiti Žemės plotelio valdytojo pareigas“, – rašė vienas komentatorius straipsniui apie trečiąjį kelią tarp kapitalizmo ir socializmo.

Taigi, pagal čia aptartą socialinį mokymą, kiekvienas žmogus turi teisę iš savo uždirbtų pajamų įstengti su laiku įsigyti bent plotelį nekilnojamojo turto, kurio niekas negalėtų prievarta iš jo atimti.

Štai kodėl, nuo savęs pridursime, ta sistema, kurios žlugimą V. Putinas laiko didžiausia XX amžiaus tragedija, mums yra nepriimtina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kapitalizmas sudas yra

Kapitalizmas sudas yra portretas
As is viso nesuprantu to kapitalizmo. Kam reikalinga ta nesveika konkurencija, ypac banku ir finansu srityje, kur zmonems suedama sveikata ir privedama prie infarkto. As ant pasalpu sedziu. Valdzia paprastu zmoniu nepalaik, tai tegul uz viska ir moka.

Taigi taigi

Taigi taigi portretas
Paskaičiuokime, per kiek laiko Lietuvoje dirbdamas žmogus gali įsigyti tą plotelį turto, tai yra stogą virš galvos. Jo atlyginimas 1500 litų, į rankas gauna 1221 litą ( darbdavys jam už jo darbą skiria 1964 lt, iš jų 743 mokesčiams 1221 darbuotojui) Žmogus augina vieną vaiką, tai dviem pragyventi iš 1221 lito kažin ar iš vis įmanoma, o ką ir kalbėti apie būstą? Gal pirma reikėtų sumažinti didžiulius mokesčius? Juk žmogaus pragyvenimo išlaidos neturi būti apmokestinamos.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    4
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    14
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

    1
  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

Daugiau straipsnių