Didžiausias šios idėjos šalininkas susitikime buvo tuo metu antrąją kadenciją bebaigiąs JAV prezidentas George‘as Walkeris Bushas (1946). Šis Jungtinių Valstijų lyderis nebuvo pats mylimiausias pasaulio žmogus. Jo valdymo laikais JAV žengė keletą Kremliaus balalaikinikus, progresyviuosius jaunuolius, kairiuosius intelektualus ir "tikrųjų vertybių" gynėjus supykdžiusių žingsnių (pvz., nuvertė Irako diktatorių), tad daugelis liežuvautojų tvirtino, kad George‘as troško savo kontroversišką prezidentavimą užbaigti itin didingu akordu.

Lenkijos ir Baltijos valstybių lyderiai palaikė JAV prezidento idėją, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovai dėjosi abejojantys (nors buvo aišku, kad britas labiau palinkęs į "taip", o prancūzas – į "ne"), Vokietijai atstovaujanti Angela Dorothea (1954) atvirai demonstravo priešiškumą.

Sklando kalbos, kad ši romų senbernarą viešumoje vaizduoti mėgstanti moteris po pokalbio su George‘u labai nuliūdo ir netgi pademonstravo kai ką panašaus į susierzinimą ar pyktį.

Politika daug kuo primena žemės ūkį, mat abiejose srityse, norint pasiekti pakenčiamų rezultatų, reikia perprasti aplinkos bei augalų savybes ir, apsišarvavus geležine kantrybe, prašyti Aukštesniųjų jėgų, kad tave ateityje pakeisiantys asmenys suvoktų pradėtų darbų svarbą ir juos tęstų.

Politikų pasėtos sėklos dažniausiai savo tikruosius vaisius pradeda vesti tik praėjus keletui metų po priimtų sprendimų. Dėl to daugelis šios profesijos atstovų dažniausiai nesulaukia tinkamo įvertinimo. Atsitinka netgi taip, kad sunkiu periodu į valdžią atėjęs asmuo turi ne tik iškuopti svetimą mėšlą, bet ir sugerti užmaršesnės bei nenuovokesnės visuomenės dalies pagiežą dėl savo pirmtakų veiklos.

Politika daug kuo primena žemės ūkį, mat abiejose srityse, norint pasiekti pakenčiamų rezultatų, reikia perprasti aplinkos bei augalų savybes.

Teigiama, kad pirmuoju Qin dinastijos imperatoriumi (Qin Shi Huang) pasivadinęs valdovas (259–210 m. pr. Kr.) buvo vienas svarbiausių Kinijos ir pasaulio monarchų. Jo laikais buvo užkariauta nemaža dalis šiuolaikinę Kiniją sudarančių žemių ir sukurta be galo stipri bei griežta biurokratinė sistema.

Qin dinastijos imperija gyvavo vos keletą metų. Mirus įkūrėjui, greitai paaiškėjo, kad jo įpėdinis yra silpnas ir stokojantis kompetencijos. Prasidėjo maištai, užvirė kova dėl valdžios ir didžioji valstybė greitai suskilo. Praslinkus keleriems chaoso metams, dėl galios ir įtakos Kinijos žemėse susigrūmė dvi ambicingos asmenybės – hegemonu pasiskelbęs didikas Xiang Yu (232–202 m. pr. Kr.) ir valstiečių šeimoje gimęs funkcionierius Liu Bangas (256–195 m. pr. Kr.).

Teigiama, kad Kinijos ateitį nulėmęs susirėmimas, kuriame dalyvavo beveik 400 tūkst. žmonių, įvyko 203 arba 202 m. pr. Kr. netoli dabartinio Bengbu miesto (Anhujaus provincija). Supratęs, kad pralaimės, Xiang Yu kardu persipjovė gerklę. Naujosios Liu Bango įkurtos Han dinastijos atstovai (202 m. pr. Kr. – 220 m. po Kr.) nusprendė palikti Qin imperatoriaus sukurtą biurokratinę sistemą, tačiau atsisakė šio valdovo įtvirtintos legizmo ideologijos ir Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) vadinto mąstytojo šalininkams grąžino filosofinį monopolį.

Konfucijus ir jo pasekėjai tvirtino, kad žmonės turi kuo padoriau elgtis ir vadovautis aukštomis moralės normomis. Itin aukštus reikalavimus, anot konfucionizmo mąstytojų, reikia kelti valstybę valdančiam asmeniui ir jo parankiniams.

Konfucijaus idėjoms oponavę legizmo atstovai tvirtino, kad dauguma žmonių yra amoralūs ir kvailoki, tad juos suvaldyti gali tik griežtus įstatymus leidžiantis nuožmus valdovas ir jam talkinanti biurokratinė sistema.

Pirmasis Qin dinastijos imperatorius pavertė legizmo idėjas valstybine doktrina ir nusprendė likviduoti kitas filosofines sroves. Į didžiąją mąstymo sceną grįžę Konfucijaus šalininkai nepamiršo juos persekiojusio monarcho, todėl ateinančioms kartoms jie siekė suformuoti žiauraus tirono ir iš nesantuokinių ryšių gimusio, prastos kilmės, menkų intelektinių gabumų asmens profilį.

Vėliau daugelį amžių legizmo idėjų pagrindu sukurtos biurokratinės sistemos aparate dirbantys funkcionieriai buvo priversti tyrinėti ir įsisąmoninti Konfucijaus bei jo gerbėjų idėjas.

Šiuo metu nėra žinoma, kuri doktrina labiau paveikė Kinijos žmonių mentalitetą, tačiau niekas neabejoja, kad konfucionizmas sugebėjo paveikti dar ir Korėjos pusiasalio, Vietnamo ir Japonijos gyventojų mąstymą.

Po Han dinastijos žlugimo trumpam įsitvirtinusi Sui dinastija (581–618) žengė dar toliau. Valdant jos monarchams, Kinijoje įsitvirtino visuotinių apklausų praktika, pritraukusi į biurokratinį valdymo aparatą pačius talentingiausius žmones iš visų visuomenės sluoksnių.

Panaši praktika Kinijoje taikyta ir anksčiau, tačiau būtent Sui valdymo metu tai tapo visuotine norma, kurią perėmė vėlesni valdovai. Manoma, kad dėl Qin, Han ir Sui dinastijų laikais priimtų sprendimų senovės Kinija tapo bene vieninteliu pasaulio kraštu, kuriame stiprus biurokratinis aparatas davė daugiau naudos nei žalos.

Šiuo metu niekas negali pasakyti, kodėl Angela Dorothea tą 2008 m. balandį buvo skeptiškai nusiteikusi dėl Gruzijos ir Ukrainos narystės NATO sambūryje. Galbūt viską lėmė rusiškos dujos ir nafta? Gal ji tenorėjo apsaugoti taiką ir nepykdyti Rusijos? O galbūt Angela tuo metu įžvelgė tai, ko nepajėgė pamatyti niekas kitas?

Žinoma tėra tai, kad tų pačių metų rugpjūtį Rusijos pajėgos įsiveržė į Gruziją. Niekas neabejoja, kad Gruzijai ir Ukrainai tapus NATO kandidatėmis, Kremliaus valdovas būtų supykęs, tačiau taip pat negalima atmesti prielaidos, kad 298 žmonės, 2014 m. vasarą skridę Malaizijos oro linijų lėktuvu, tebebūtų gyvi.

P.S. Marijos žemės patirtis rodo, kad sėkmingas ūkininkas ne visada tampa geru politiku.