- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Rusų teroristai dar kartą įrodė, kad jie kelia grėsmę viskam, kas gyva. Taip savo feisbuko paskyroje įrašė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, per pastaruosius beveik pusantrų metų dar kartą pasibaisėjęs okupantų cinizmu. Šįkart po Kachovkos katastrofos.
Ukrainiečiai visus tuos karo mėnesius vis dar bando rasti priežastį, iš kur toks nužmogėjimas. Žurnalistė O. Kurbanova laidoje prisiminė karo pradžią, kai Ukrainos žmonės rašė, skambino ir prašė Rusijoje gyvenančių savo draugų, giminių ir artimųjų, kad šie stabdytų karą savo pilietine pozicija.
Ilgainiui paaiškėjo, kokie beprasmiai buvo tie laiškai, žinutės ir kalbėjimai. Problema ne ta, kad žudomų, kankinamų ir prievartaujamų ukrainiečių negaila, bet ta, kad daugumai Rusijos žmonių iš esmės nieko negaila.
Žurnalistas I. Jakovenka mano, kad sisteminga Kremliaus propaganda rusų sąmonėje galiausiai pasėjo totalią neapykantą visam pasauliui, Ukrainai, netgi savo pačių tėvynainiams. Esą, kai Maskvoje su sprogmenimis prasisuko bepiločiai, socialiniuose tinkluose visiems ne maskviečiams tai sukėlė piktdžiugą, o kai sprogmuo nukrito prie Rubliovkos, jau džiaugėsi ir maskviečiai. Bet kai rusų kariauna ėmė pliekti iš Bachmuto besitraukiančius J. Prigožino samdinius (tai yra savus), ukrainiečiai jau nieko nebesuprato. Kaip patys juokavo: nebežinojome, už kurią komandą sirgti.
Aiškiausiai šios neapykantos kodą suformulavo publicistas M. Šeitelmanas po to, kai iš Belgorodo srities, evakuojant gyventojus, Rusijos valdžia uždraudė su savimi pasiimti augintinius. Tai esąs aiškus įrodymas, kad jokia gyvybė jiems ne vertybė – nei žmogaus, nei juolab gyvūno. Tad manyti, jog rusai nepaspaus atominio mygtuko, būtų naivu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...