- Vytautas Labanauskas, verslininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausas faktas, nuskambėjęs prieš porą savaičių, daugeliui mano pažįstamų nepadarė jokio įspūdžio: JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pakėlė bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, iki 1,5–1,75 proc. Tą patį faktą lydėjo įdomus palyginimas, kad tai bene didžiausias palūkanų normos padidinimas per beveik du dešimtmečius nuo 1994 m.
Daugelis mano pažįstamų – jauni profesionalai, specialistai. Didelė dalis jų planuoja ar jau sukūrę šeimas, turi arba tikisi greitai susilaukti vaikų. Visiems jiems tenka mokėti didesnes ar mažesnes paskolas – už butą, automobilį, naują telefoną, už įspūdingą kelionę į tolimą šalį, už paskolą mokslui ir už daugybę kitų reikšmingų ir reikalingų išlaidų.
Oficiali statistika skelbia, kad vidutinis atlyginimas šiandien mano gimtajame Kaune sudaro apie 1,6 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių. Sumokėjus visus įprastus gyventojų, socialinio ir pensijų draudimo mokesčius, eiliniam kauniečiui lieka apie 1 tūkst. eurų. Tarkim, jaunų specialistų šeima jau turi vieną vaiką.
Maistui ir būtinosioms pragyvenimo išlaidoms šeima skiria pusę savo mėnesinių pajamų – 1 tūkst. eurų. Automobilio paskolai ir degalams tenka skirti po 300 eurų per mėnesį. Vaiko priežiūrai ir lavinimui – dar 100 eurų. Už paskolą pirktas ir įrengtas butas kiekvieną mėnesį pareikalauja daugiau nei 300 eurų įmokos, dar 100 eurų atima komunalinių paslaugų mokesčiai. Stebuklas, bet vidutiniškai uždirbančiai (o juk pusė žmonių uždirba mažiau!) po šių pagrindinių išlaidų lieka net (!) 200 eurų rezervas.
Kas įvyks, jeigu Lietuvoje visoms paskoloms taikomas EURIBOR ūgtelės ne, JAV pavyzdžiu 0,75 punkto, o, kaip nurodo dalis prognozių, iki, tarkim, 2,5 proc.?
Būdamas optimistu, visada tikiuosi, kad blogiausia neįvyks. Tačiau ruoštis tam turime.
Tarkim, mūsų šeimos buto neišmokėta paskolos dalis 100 tūkst. eurų, o automobilio paskolos neišmokėta 20 tūkst. eurų. Išeina 120 tūkst. eurų paskolos likutis, kurio aptarnavimas išaugs į įspūdingus 120 000 * 0,025 = 3 000 eurų. 3 tūkst. eurų per metus – tai 250 eurų per mėnesį.
Jaunai šeimai gresia bankrotas? Deja, bet taip. Ir tai, pastebėsiu, nėra pats blogiausias skolinimosi kaštų augimo scenarijus. Ir tai, dar svarbiau, kalbame apie jauną šeimą, kurioje dirba abu tėvai, kuri turi tik vieną vaiką.
Kaip neišvengiamam sunkmečiui turėtų jau šiandien ruoštis jauna šeima?
Pirmas patarimas – mažinti išlaidas. Jeigu galima atsisakyti kavinių, o ruošti maistą namie – tai ir reikia daryti. Jeigu nebūtina į darbą važinėti automobiliu – puiku, tai nauda ir sveikatai už kiekvieną nueitą kilometrą.
Antra galimybė – fiksuotų ilgalaikių įsipareigojimų ir išlaidų keitimas kintamomis, kurias lengviau pakeisti naujomis aplinkybėmis. Todėl šiandien tikrai galima būtų svarstyti parduoti automobilį, nes jų trūkumas rinkoje didelis, kaina didelė – bent jau tiesioginio nuostolio šeima nepatirs. Įpročius teks keisti, tačiau finansinis saugumas neabejotinai išaugs. Tokią pat galimybę verta panagrinėti ir buto atveju. Lietuviams toks siūlymas artimas asmeniniam įžeidimui, tačiau finansininkų lentelės – be emocijų. Jos vertina ir nagrinėja tik skaičius, su kuriais nepasiginčysi. Todėl, jeigu galite pelningai parduoti butą ir persikelti į nuomojamą, – verta apie tai pasvarstyti.
Patarimas: paskolų turinčioms šeimoms siūlo rengtis neišvengiamam sunkmečiui.
Trečias kelias – didinti pajamas. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau šiuo metu situacija paradoksali, kai finansų rinkose visiška sumaištis. Todėl atviras darbuotojo kalbėjimas su darbdaviu yra gana paprastas būdas problemoms spręsti. Be to, tai apima ne tik pagrindinio darbo užmokesčio klausimą, bet ir naujų veiklų sritis, gal net valstybės socialinės pagalbos ir / ar paslaugų teikimo sąlygų peržiūrėjimą. Galbūt mokate už vaiko būrelį, nors galite gauti nemokamą? Galbūt galite gauti kompensaciją už komunalines paslaugas? Valstybės pagalbos taisyklės yra gana lanksčios ir dažnai susietos su faktine jūsų pajamų / išlaidų būkle.
Būdamas optimistu, visada tikiuosi, kad blogiausia neįvyks. Tačiau ruoštis tam turime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...