Turkiškas deja vu

Vargu ar 1999 m., kai po Izmito žemės drebėjimo aiškino, kad sugriuvę pastatai simbolizuoja ne tik korupciją statybose, bet ir valstybei pražūtingą valdančiųjų politiką, Recepas Tayyipas Erdoganas galėjo pagalvoti vieną dieną atsidursiąs analogiškoje situacijoje. 18 tūkst. gyvybių nusinešusį drebėjimą anuomet vis labiau į opoziciją linkęs politikas vadino likimo ženklu, kurio valdžia negali ignoruoti. Šiandien analogišką ženklą mato jis pats.

Pietryčių Turkiją supurtę požeminiai smūgiai geriau už bet kokį visuomenininkų tyrimą apnuogino problemas, dėl kurių nieko, išskyrus pastaraisiais metais valdžią uzurpavusį prezidentą, artimųjų ir namų netekę žmonės negali apkaltinti. Šiandien R. T. Erdoganas atrodo pagrindinis silpniausių visuomenės sluoksnių, kuriuos visada skelbėsi globosiąs, už jį balsavusių tradicinių pažiūrų rinkėjų, kurių dauguma kaip tik susitelkusi nukentėjusioje teritorijoje, skriaudikas. Užuot rūpinęsis seismiškai itin jautriame regione esančios šalies saugumu, R. T. Erdoganas investavo į pompastiškus objektus. Užuot laikęsis nulinės tolerancijos korupcijai principų, jis netoleravo politinių oponentų ir nepriklausomos žiniaskaidos. Stiprindamas savo autokratinį režimą jis leido suklestėti partiniu lojalumu, o ne teisės viršenybe ir kompetencija pagrįstam valdininkų sluoksniui.

Tikimybė, kad kur nors Gaziantepe po griuvėsiais dar galima rasti gyvų žmonių, praktiškai lygi nuliui. Apie R. T. Erdogano šansus laimėti rinkimus to paties pasakyti kol kas tikrai negalima. Per pastaruosius du dešimtmečius jis daugybę kartų pademonstravo esąs sumanus strategas, gebantis pasinaudoti oponentų – tiek viduje, tiek iš užsienio – silpnumu, nebijantis rizikuoti ir galiausiai virš griuvėsių keliantis pergalės vėliavą. Kuris scenarijus pasikartos – 2002 m., kai, jo Teisingumo ir plėtros partijai rinkimuose įveikus po Izmito nelaimės taip ir neatsigavusią Bülento Ecevito Demokratinę kairiąją partiją, prasidėjo R. T. Erdogano triumfo epocha, ar jį ištiks pirmtako likimas, paaiškės netrukus. Prezidento ir parlamento rinkimai – jau gegužę. Likimo ženklas, kad jie paankstinti paties R. T. Erdogano valia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

deža vu

deža vu portretas
kažkas matyta, išgyventa nors iš tikro vyksta pirmą kartą. Taigis, tokiam posakiui Izmire žemės drebėjimo negalėjo būti.

Anonimas

Anonimas portretas
Nebevaziuosiu atostogu i tutkija

kaunietis

kaunietis portretas
Kai zmogus su kompleksais pasiekia valdzia ir ja sugeba pasinaudoti,jis tampa viskuo ir net mesiju savo durnai liaudziai,kuri leidzia jam tapti ir autokratu,ir diktatoriumi,ir vagimi-oligarchu,ir net milijonus pavaldiniu siusti i mogilizacija del homosovietizmo ,pakeisto i ruskij myr,ideju.Negi Erdoganas yra toks pat,kaip ir piterio gopnikas...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    2
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių