Upių vandens kokybė – ir namų savininkų rankose

Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu, ežerų gausa.

Įstojus į ES, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens direktyvą (2000/60/EC). Vienas iš pagrindinių šio teisės akto keliamų tikslų – pasiekti ir išlaikyti gerą vandens telkinių būklę: paviršinio vandens telkiniuose gyvenančių organizmų gausos ir įvairovės pokyčiai turėtų būti nedideli, o vandens kokybės rodiklių vertės nedaug skirtis nuo atitinkamų žmogaus netrikdomų vandens telkinių. Kaip sekasi Lietuvai gerinti ir palaikyti vandens telkinių kokybę? Šios srities tyrimus jau ne vienus metus atlieka VDU Aplinkotyros katedros dėstytojai, mokslininkai ir studentai.

Paviršinių vandens telkinių būklę dažniausiai prastinančius teršalus galima skirstyti į dvi grupes – biogenines (maistinės, biologinės kilmės) medžiagas ir toksiškus, neretai žmogaus susintetintus ar su įvairia žmogaus veikla susijusius junginius. Pirmajai grupei priklauso natūralūs organiniai junginiai – organizmų veiklos ar jų irimo likučiai ir neorganinės augalų ir dumblių maistinės medžiagos, daugiausia azoto ir fosforo jonai – amonis, nitratai, fosfatai. Antroji grupė labai plati, apimanti didelę įvairovę patvariųjų organinių teršalų (naftos likučių, pesticidų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kt.) ir daugybę sunkiųjų metalų.

Giedrė Kacienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos paviršinio vandens telkinių ekologinė situacija gana įvairi ir daugiausia priklauso nuo žemėnaudos pobūdžio. Miškingų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos upėms ir ežerams būdinga gera ir labai gera ekologinė būklė. Žymiai prastesnė situacija yra Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje – derlingi Vidurio Lietuvos ir Mūšos-Nemunėlio žemumų dirvožemiai lemia intensyvią žemdirbystę šiuose regionuose. Žemės ūkyje naudojamos trąšos nesunkiai išsiplauna, ypač liūčių ir pavasarinio polaidžio metu. Neorganiniai azoto junginiai prastai adsorbuojasi ant dirvožemio ir molio dalelių, tad greitai patenka į upes ir upelius, kurių tinklas šiose vietovėse yra gana tankus.

Tačiau, vertinant ilgalaikes tendencijas, galime džiaugtis ir tam tikrais aspektais gerėjančia Lietuvos upių ekologine būkle – daugelyje upių mažėja maistinių medžiagų, pvz., amonio, koncentracija. Tai lemia tankėjantis savivaldybei ir privatiems asmenims priklausančių buitinių nuotekų valymo įrenginių tinklas, gerėjanti nuotekų išvalymo kokybė. Lietuvos upių užterštumas sunkiaisiais metalais taip pat kasmet vis mažėja. Padidėjusios sunkiųjų metalų (dažniausiai nikelio, švino, vario, chromo) koncentracijos vis dar aptinkamos Nemune žemiau Vilniaus ir žemupyje, Neryje žemiau Kauno, Lietuvos pajūrio upių žemupiuose.

Džiaugiantis vandens telkinių teikiama nauda ir malonumais, rūpinantis jų būkle ir vandens kokybe, nevalia pamiršti ir asmeninės atsakomybės.

Deja, mažųjų upelių, tekančių per miesto teritorijas ar žemės ūkio laukus, būklė yra labai prasta. Aplinkotyros katedroje atlikti tyrimai rodo smarkiai padidėjusią taršą kai kuriais sunkiaisiais metalais ir maistinėmis medžiagomis Kauno miesto upelių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos (Vėžpievyje, Girstupyje, Sėmenoje), dugno nuosėdose. Dauguma nedidelių Kauno miesto upelių teka per gyvenamuosius rajonus, miško parkus, miesto žaliąsias erdves ar netgi saugomas teritorijas (pvz.„ Veršvas ir Marvelė). Regioninis aplinkos apsaugos departamentas reguliariai sulaukia susirūpinusių vandens užterštumu gyventojų skundų. Deja, minėtoje ES Vandens direktyvoje numatytas monitoringas, taigi ir geros būklės sekimas, palaikymas privalomas tik vidutinio dydžio ir didelėms upėms. Mažesni upeliai paliekami savivaldybių vykdomo monitoringo priežiūrai, jiems netaikomas direktyvos reikalavimas užtikrinti gerą ekologinę būklę. Europos mokslininkai tai laiko spraga vandens išteklių valdyme, nes nemaža dalis didžiosiomis upėmis plukdomų teršalų atnešama būtent iš baseino aukštupiuose esančių upelių.

Kas labiausiai kaltas dėl itin prastos miesto aplinkoje esančių upelių būklės? Buitinės ir dalis paviršinių nuotekų išvalomi kelių pakopų valymo įrenginiuose Kauno nuotekų valykloje. „Kauno vandenų“ teigimu, tarptautinių projektų metų įrenginiai modernizuojami siekiant pagerinti išvalymo efektyvumą, optimizuoti energijos sąnaudas. Tačiau Kaune ir miesto rajone vis dar yra tūkstančiai namų ūkių, neprisijungusių prie centrinės nuotekų valymo sistemos. Nemažai tokių ūkių yra Aleksote, Akademijoje, Ringauduose, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose. Įmonės teigimu, neretai nustatoma atvejų, kai gyventojai savarankiškai tvarkomas buitines nuotekas nuveda į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, kuriais teršalai dažniausiai keliauja į Kauno miesto upes ir upelius. Kai kuriais atvejais, jei gruntas yra laidus, teršalai savaime filtruojasi per nuotekų šulinių dugnus (pvz., Žemųjų Šančių, Vilijampolės, Lampėdžių rajonuose), teršia gruntinius vandenis ir patenka į artimiausius vandens telkinius.

Taigi, džiaugiantis vandens telkinių teikiama nauda ir malonumais, rūpinantis jų būkle ir vandens kokybe, nevalia pamiršti ir asmeninės atsakomybės. Džiugina tai, kad VDU Aplinkotyros katedroje vis daugėja studentų, pasirenkančių aplinkotyros krypties studijas ne vien dėl karjeros galimybių ar aukštosios mokyklos diplomo, bet ir dėl savo ekologinių pažiūrų, meilės gamtai ir siekio pačiam prisidėti prie gerųjų pokyčių savo mieste, Lietuvoje, o galbūt – ir pasaulyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

koks skirtumas

koks skirtumas  portretas
soduose dauguma nuotekas leidzia i melioracijos kanalus :D, kam cia idomu, grigeo desimtmecius terse ir jokiu baudu, niekam cia neydomu niekas, kas ka nori, tas ta daro. biurokratu dar prikurs ir kas is to, kitais metais uz milijonus sistema kuria kur bus visi valymo zmoniu irenginiai uzrsatyti ir kubai isvezimu is zmoniu kas ka daro su safo f kal, bet esme kad kol ji prades veikti dar klausimas ir ar ji veiks ir dar klausimas kaip e sveikata ir t.t. dzin cia, tuo ta lietuva ir gera, kad cia visiems viskas dzin, paskolos dezutese, kaltu nera, o is kitos puses tai galop kazka prives prie visisko ekologinio ar kazkokio griuvimo.

Epidem.

Epidem. portretas
Visokių priemonių yra gaminama vandens kokybės bloginimui.Neaišku kur dingsta nuotekos kanalizacijos,yra priemonė vamzdyno valymui "kūrmis "ir kitos druskos rūgšties,baisus dalykas koks nuodas.Turėtu susirūpinti visi.Vamzdynus valysime o save nuodysime.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių