- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Primestas pacifizmas
Nusiginklavimas, politinės santvarkos kaita ir ekonomikos augimas – šie veiksniai nulėmė Vokietijos ir Japonijos užsienio ir saugumo politiką po Antrojo pasaulinio karo.
Dažnai sakoma, kad japonai yra taikiausi žmonės Žemėje. Žinoma, galima sutikti, jei žvelgtume į šios šalies istoriją nuo 1945 m.
Pažvelgus į ilgametę Kinijos istoriją galima pasakyti tą patį. Kiniją būtų sunku įvardyti kaip agresorę – priešingai, ši šalis nuolat kentėjo nuo kitų valstybių išpuolių.
Šio pamąstymo klausimas – kodėl pacifizmas siejamas su Japonija? Prisiminus Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos toli gražu negali vadinti taikos balandžiu. Vokietijos atveju situacija – panaši. Iš esmės abi šios šalys pacifistinę politiką pasirinko ne pačios, o verčiamos kitų.
Šiuo atveju turime priverstinio pacifizmo formą. O ar ši pacifizmo forma – tvari? T.y. ar galime sakyti, kad Japonija ir Vokietija ateityje išliks tokios, kokias mes jas įpratę matyti?
Štai čia yra įdomiausia klausimo dalis. Ar galime manyti, kad Japonijos laikysena tarptautinėje arenoje galėtų pakisti, jei to norėtų svarbiausieji tarptautinės sistemos veikėjai?
Rytų Azijos regione kertasi didžiųjų valstybių interesai. Todėl gan sunku nuspėti, kokią taktiką, bandydamos įtvirtinti savuosius interesus, kiekviena iš didžiųjų galių naudos. Kur šiame žaidime bus Japonijos vieta – geras klausimas.
Drąsu būtų sakyti, kad Tokijas galėtų vienas priimti sprendimą apsiginkluoti arba, pavyzdžiui, atsakant į Kinijos, Rusijos ar Šiaurės Korėjos branduolinį potencialą, pasigaminti savo atominę bombą. O jei šį žingsnį žengti paragintų sąjungininkai? Ar suveiktų japoniškas pacifizmas? Ar būtų paisoma devintojo Japonijos konstitucijos straipsnio, teigiančio, kad „šalis atsisako teisės skelbti karą ar pasitelkti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti“.
Juk JAV prašymu Japonija dalyvavo istorine pavadintoje (nors ir humanitarinėje) misijoje Irake. Taip pat nereikėtų pamiršti Kurilų salų. Dėl šios, drįsime pasakyti, mažareikšmės problemos dvi šalys nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nėra sudariusios taikos sutarties – tik paliaubas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kiemo galerijos gimtadienis...
-
P. Navicko-Gestapo teismas...
-
Burleskos festivalis...
-
Demokratų sąjungos „Vardan...
-
OKT/Vilniaus miesto teatro nau...
-
Gyvulininkystės paroda Akadem...
-
A1 kelyje atidarytas vidurinis...
-
Seimo posėdyje – Vokietijos...
-
Daugiabutyje rastas „Akropol...
-
K. Biliaus teismo posėdis...
-
Sukurti išimtims, o ne taisyklėms?1Saviugdos specialistai, psichologai, kaučeriai ir visi pozityvaus ir gero gyvenimo mokytojai ragina problemas spręsti kūrybingai. ...
-
Kodėl valstybinė žemė neturi būti perduota savivaldybėms?2Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi Žemės įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinę žemę numatoma perduoti valdyti savivaldybėms kaimo vietovėse. Valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose savivaldybėms jau yra perduota n...
-
Iš kur atsirado ta baimė?6Į kovą prieš Salomėjos Nėries atminimą – su neperšaunamomis liemenėmis. O prieš Petrą Cvirką – su tankais. Arba su šarvuočiais, nes dėkingumą sovietiniam kariui savo kūryboje ne kartą išreiškus...
-
Gražiausi jaunystės metai1Ar Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) galėjo suorganizuoti savo artimo bičiulio ir potencialaus įpėdinio Sergejaus Mironovičiaus Kostrikovo (1886–1934), dar žinomo Kirovo slapyvardžiu, nužudymą? ...
-
Taip norisi į Seimą6Liko 18 dienų, ir 141-am išrinktajam vėl bus ramu visus ketverius metus. Ramu dėl namų, dėl pinigų, dėl poilsio, reprezentacinių išlaidų, kelionių į užsienį už valdiškus pinigus ir, svarbiausia, negrės jokia asmeninė atsako...
-
Paprastas siūlymas politikams: o gal išvis nebereikia dirbti?2Iki rinkimų mažiau nei mėnuo, ir Seime po pateikimo pritarta siūlymui padidinti atostogų dienų skaičių nuo 20 iki 22. Žinoma, toks pasiūlymas patinka ir gyventojams, ir profsąjungoms, bet gal vis dėlto verta pagalvoti ir apie tuos, kurie kuria darb...
-
Įtartini Palangos kandidatų į Seimą „čekučiai“7Iškėliau klausimą dėl Andriaus Tapino iniciatyvos patikrinti praėjusios kadencijos tarybos narių, siekiančių tapti Seimo nariais sąžiningumą, skaidrumą, atsparumą korupcijai. Sulaukęs narių klausimų bei paraginimo, kaip Palangos miesto sa...
-
Atėjo laikas keistis – J. Basanavičiaus gatvę kilstelėsime į naują kokybės lygį3Šią vasarą sukako šimtas metų nuo dienos, kai pagrindinei kurorto pėsčiųjų alėjai suteiktas J. Basanavičiaus gatvės vardas. Kaip žinia, anksčiau ši alėja buvo vadinama Tiškevičiaus bulvaru, tačiau 1924 m. vasarą Pala...
-
Atsargiai, jauni rinkėjai1Tretieji per mėnesį vietos rinkimai Vokietijoje baigėsi dar viena radikalų pergale. Nors Brandenburgo žemėje kraštutiniųjų dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nepavyko surinkti daugiausiai balsų, nuo trečią ...
-
Žvairas vėpsojimas į realybę7Sunku net įsivaizduoti, kokį absurdo lygį esame pasiekę. Jo ekscelencija rėžtelėjo pasiūlymą – steigti Regionų ministeriją. Na, čia, matyt, toks paklydimas – dėl noro padėti regionams įveikti skurdą, kuris ima dvokti vos išvy...