Likus aštuonioms dienoms iki gruodžio 7 d. įvyksiančio katedros atidarymo, E. Macronas atliko patikrinimą, tiesiogiai transliuotą per televiziją, tai leido pirmą kartą oficialiai pamatyti, kaip dabar atrodo 850 metų senumo pastatas.

E. Macronas gyrė visus darbuotojus, prisidėjusius prie katedros restauravimo, ir sakė, jog „tai yra didžiulis visos tautos pasididžiavimo šaltinis“.

Dievo Motinos katedra vėl priims lankytojus ir maldininkus gruodžio 7–8 d. savaitgalį po itin sudėtingų restauravimo darbų. Tikimasi, kad dalyvaus pasaulio lyderiai, tačiau svečių sąrašas dar nepaskelbtas.

E. Macronas apžiūrėjo svarbiausias katedros vietas, įskaitant navą, chorą ir koplyčią, pasikalbėjo su ekspertais. Jį lydėjo Paryžiaus arkivyskupas Laurent‘as Ulrichas, kultūros ministrė, Paryžiaus merė ir kiti pareigūnai.

Restauravimo darbams, atsiėjusiems šimtus milijonų eurų, buvo pritraukta maždaug 250 įmonių ir šimtai ekspertų. Į penktadienio renginį buvo pakviesti visi 2000 žmonių, prisidėjusių prie pastangų atkurti katedrą. Restauracija kainavo iš viso beveik 700 mln. eurų. Ji buvo finansuojama iš 846 mln. eurų aukų, gautų iš 150 šalių, parodžiusių precedento neturintį solidarumą.

XIX a. gotikinė smailė dabar prikelta kaip tiksli originalo kopija, vitražai atgavo savo spalvas, spindi nuo gaisro paliktų dėmių nuvalytos sienos, vėl gaus restauruoti vargonai. Įrengtas naujas apsaugos nuo gaisrų mechanizmas, nematoma vamzdžių sistema parengta išpurkšti milijonus vandens lašelių naujos nelaimės atveju.

2017 m. Dievo Motinos katedra sulaukė 12 mln. lankytojų, o po atidarymo tikisi jų sulaukti dar daugiau – 14–15 milijonų. Prancūzijos ministrai iškėlė mintį imti iš turistų įėjimo mokestį, tačiau Paryžiaus vyskupija teigė, kad nemokamas įėjimas yra svarbus principas, kurį reikia išlaikyti.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams po gaisro, jo priežastys toliau tiriamos, pirminės išvados patvirtina, kad gaisras galėjo kilti atsitiktinai dėl trumpojo jungimo, suvirinimo degiklio ar numestos cigaretės.