Laikydami baltus balionus su užrašais „Niekada daugiau“, maždaug tūkstantis įvairaus amžiaus žmonių žygiavo į senąją Salonikų geležinkelio stotį, kur 1943 metų kovo 15 dieną prasidėjo deportacijos.

Daug žmonių paliko gėlių ant traukinio bėgių.

Deportacijos buvo vykdomos gyvuliniuose vagonuose, kurių kiekviename buvo priverstinai sugrūsta apie 80 žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė ceremonijos pareigūnai.

1943 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais į Aušvico–Birkenau koncentracijos stovyklą buvo išvežta apie 46 tūkst. salonikų žydų, sakė Salonikų žydų bendruomenės pirmininkas Davidas Saltielis (Deividas Saltielis).

Jis sakė, kad grįžo tik 1 950.

„Bendruomenė neteko 97 proc. savo narių, t. y. apie 50 tūkst. žmonių“, – sakė D. Saltielis, pažymėdamas, kad tuo metu žydai sudarė penktadalį Salonikų gyventojų.

Ceremonijoje dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas ir Salonikų meras Konstantinas Zervas (Konstantinos Zervas).

Susitikime taip pat dalyvavo JAV ambasadorius Graikijoje George'as Tsunis (Džordžas Cunis) ir Izraelio mokslo ir technologijų ministras Ofiras Akunisas.

Antisemitizmas ir rasizmas tebėra grėsmė.

Miesto meras K. Zervas sakė, kad pradėtas kurti Holokausto muziejus, kuriame bus pagerbtas žuvusiųjų nacių stovyklose atminimas.

1990 metais įforminusi santykius su Izraeliu, Graikija palaipsniui pradėjo gerbti savo žydų bendruomenę.

Salonikuose prieš dešimtmetį, vadovaujant reformatoriui merui Janiui Butariui (Yiannisui Boutarisui), buvo imtasi priemonių, kad būtų pabrėžta turtinga žydų praeitis.

Tačiau antisemitizmas vis dar gajus, žydų kapinės ir Holokausto memorialai nuolat niokojami.

„Antisemitizmas ir rasizmas tebėra grėsmė“, – sakė D. Saltielis.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Graikijoje gyveno daugiau kaip 77 000 žydų, iš kurių daugiau kaip 86 proc. žuvo per ketverius metus trukusią nacistinės Vokietijos okupaciją.

Atėnų žydų muziejaus duomenimis, šiandien bendruomenę sudaro apie 5 000 žmonių.