- Aidanas Praleika
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančioji „Sakartvelo svajonė“ (SS) paskelbė apie triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose. Opozicija tvirtina, kad rinkimų rezultatai suklastoti. Tą patį sako ir Vakarai, tačiau padaryti nieko negali.
Beveik 54 proc. balsų iš tiesų yra rezultatas, kuris verčia suabejoti rinkimų teisėtumu, tačiau portalo kauno.diena.lt kalbinto kartvelų politikos analitiko Giorgijaus Paniašvilio teigimu, rezultatas nėra visiškai iš piršto laužtas. Ekspertas teigė, kad SS tikrai yra labai populiari partija, o tuo metu opozicija vienijosi smarkiai vėluodama ir turėtų pripažinti dariusi rimtų klaidų, tokių kaip nesugebėjimas įtikinti rinkėjus ir atliepti svarbiausiems jų lūkesčiams.
G. Paniašvilis taip pat pabrėžė, kad Vakarai metų metais ignoravo Sakartvelo dreifavimą į Rusijos įtakos sferą, tuo metu, kai Maskva visą šį laiką veikė pagal gerai paruoštą strategiją. Rezultatas nuspėjamas: Kremliuje geria šampaną, o amžinai „susirūpinę“ Vakarai skėsčioja rankomis. Tuo metu kartvelų opozicija, nors ir nepasiduoda, pagrįstai baiminasi, kad prieš ją bus imtasi plačių represijų.
– Ar rinkimai tikrai buvo suklastoti? Kiek balsų, jūsų nuomone, SS būtų gavusi, jei žaistų sąžiningai?
– Apibendrinus tai, ką matėme ir žinome, sakyčiau valdantieji klastojo rezultatus, tačiau trūksta faktinių įrodymų, todėl šiuo metu tenka sakyti, kad masiniai ir sistemingi pažeidimai ne faktas, o bendras vertinimas, bendras jausmas. To nepakanka, net jei ir tarptautinė bendruomenė supranta, kad rinkimai vyko labai netolygiomis sąlygomis: valdantieji pasitelkė didžiulius pinigus, administracinį resursą, spaudimo ir bauginimo taktiką ir taip toliau.
Kalbant apie tikroviškus rezultatus, pakartosiu tai, ką jau seniai sakiau: SS nebuvo ir nėra „bankrutavusi“ partija. Atvirkščiai, ji mėgaujasi labai plačiu gyventojų palaikymu, daugiausiai provincijoje. Gal jus tai nustebins, bet manau, kad net ir sąžiningai žaisdami jie būtų gavę 40 – 45 procentus. Daugybė žmonių įsitikinę, kad SS gali užtikrinti taiką ir sėkmingai derėtis su Rusija. Kartvelams taika labai svarbi.
Privalome susitelkti į universitetų ir nevyriausybinių organizacijų gynybą, nes būtent ten koncentruojasi laisva mintis ir jie taps svarbiausiu represijų taikiniu.
– Prezidentė Salomė Zurabišvili imasi opozicijos lyderės vaidmens, tačiau ką opozicija gali padaryti?
– Taip, prezidentė mėgina imtis šio vaidmens, bet labai sunku pasakyti, ką konkrečiai opozicija dabar galėtų nuveikti. Masė žmonių nusivylę rinkimų rezultatais, tačiau ne tik jais. Jaučiasi bendras nusivylimas ir motyvacijos stoka, plinta nuostata, kad nieko padaryti neįmanoma.
Greičiausiai pamatysime protesto demonstracijas, bet jos tikrai nebus tokios masinės, kaip kovojant prieš „užsienio agentų“ įstatymą pavasarį. Nemanau, kad į protestus rinktųsi daugiau nei 25 – 30 tūkst. Žmonių.
Ką gali daryti opozicija? Pripažinti savo klaidas, prisitaikyti prie naujos padėties, keisti strategiją. Pavyzdžiui, rinkimų kampanijos metu opozicija visiškai ignoravo taikos temą, kuri žmonėms labai svarbi. Tuo metu valdantieji nuolat kalė rinkėjams į galvas mintį, kad jei praras valdžią, Sakartvelas bus įtrauktas į karą.
– Taigi, provakarietiškai opozicijai teks susitaikyti su padėtimi. Tačiau net ir tai neatrodo garantuota ateitimi. Pavasario protestų metu matėme represijas prieš opozicijos atstovus, o dabar, „pasitikėjimo mandatą“ gavę valdantieji gali užgriūti opoziciją su nauja jėga ir ją visiškai eliminuoti.
– Toks pavojus realus. Prieš rinkimus SS sakė rinkėjams, kad gavę konstitucinę daugumą jie temps visą opoziciją į teismus. Tokios daugumos valdantieji negavo, todėl tikėtina, kad masinio opozicijos naikinimo nepradės. Nors, kas gali žinoti… Kuo esu beveik tikras, tai tuo, kad spaudimas opozicijai, žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms tikrai padidės.
Kaip bebūtų, opozicinės jėgos privalo pergrupuoti jėgas ir pasiruošti ginti vienos kitas. Labiausiai privalome susitelkti į universitetų ir nevyriausybinių organizacijų gynybą, nes būtent ten koncentruojasi laisva mintis ir jie taps svarbiausiu represijų taikiniu. Taip pat turime siekti tarptautinės paramos. Vakarai nėra bejėgiai – SS tikrai bijo galimų sankcijų. Jūsų pagalba mums kritiškai svarbi.
Giorgijus Paniašvilis/Asmeninio arch. nuotr.
– Pastaruoju klausimu susiduriame su kita rimta problema – Rusija Sakartvele akivaizdžiai veikia pagal gerai parengtą planą, o Vakarai jokio plano neturi ir tik spontaniškai mėgina reaguoti į įvykius post factum.
– Rusijos privalumas ne tik konkreti strategija, bet ir faktas, kad Maskva daug geriau nei Vakarai išmano mūsų regiono žmonių socialinę struktūrą ir mąstyseną ir geriau moka ją paveikti.
Tuo metu Vakarai užliūliavo patys save užsidarę informaciniame burbule, kuriame tam tikri mūsų veikėjai nuolat jums kartojo, kad kritinė kartvelų dauguma remia eurointegraciją. Metų metais Vakarai nenorėjo girdėti tokių žmonių kaip aš, nes mūsų žodžiai nemalonūs. Akivaizdu, kad Vakarai patys sau susikūrė iliuziją, kad kartvelų opozicija – galinga jėga, savaime turinti laimėti rinkimus. Faktas tas, kad Vakarams būtina keisti požiūrį ir strategiją.
– S. Zurabišvili sakė, kad po rinkimų valdantieji gali ją nušalinti ir net įkalinti. Ar jie tikrai tą padarys?
– Ne, tikrai ne. Pirmiausia todėl, kad iki prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo ir jie nespėtų užbaigti net nušalinimo procedūros, o ir parlamente jiems tam nepakaktų balsų.
Šiuo metu Rusija Sakartvele laimi „į vienus vartus“. Karo ji dar nelaimėjo, nors tai gali nutikti – artimiausi mėnesiai bus labai svarbūs.
– Kas bus valdančiųjų kandidatu prezidento rinkimuose?
– Atvirai pasakysiu – nežinau. Priminsiu, kad kitas Sakartvelo bus renkamas ne tiesioginiu balsavimu, o tai reiškia, kad SS turi geras galimybes pasodinti į postą savo žmogų. Nenustebčiau, jei tai būtų pats Bidzina Ivanišvilis. Jis realiai kontroliuoja visas valdančiųjų jėgas ir tokiu būdu galėtų tam tikra prasme formalizuoti savo statusą. Formaliai, lyg ir turėtų tik menkus prezidento įgaliojimus, o realiai valdytų viską. Be to, tokiu būdu jis priverstų tarptautinę bendruomenę palaikyti santykius tiesiogiai su juo.
– Iš karto po rinkimų premjeras Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad narystė ES lieka svarbiausiu šalies tikslu, nors akivaizdu, kad SS visai jos nesiekia. Koks tai žaidimas?
– Manau, kad I. Kobachidzė netrukus pasiūlys ES naują „kontraktą“. Šiai vyriausybei nereikia narystės draugystės ir eurointegracijos, bet reikia Europos teikiamų ekonominių naudų, kaip bevizis režimas, prekybos susitarimai, energetikos ir transporto projektai ir kitų. Kažkas panašaus į Azerbaidžano arba Kazachstano poziciją. Paprastai tariant, politiškai susieti Sakartvelą su Rusija, bet tuo pačiu metu „siurbti“ naudą iš ES. Be abejonės, tokią poziciją kartvelams jie „prakišinės“, kaip savo išminties įrodymą, esą galima puikiai sugyventi ir su Rusija, ir su Europa.
– Pastaraisiais mėnesiais apie Sakartvelą kalbame viename kontekste – civilizacinio pasirinkimo tarp Rusijos ir Vakarų. Rinkimai – Rusijos pergalė. Maskva laimėjo mūšį ar karą?
– Tai antras Rusijos laimėtas mūšis. Pirmasis buvo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimas. Orientacija į Europą jau sukompromituota ir judėjimas šia linkme sustabdytas, o kartvelai įbauginti karo šmėklos. Be jokios abejonės, šiuo metu Rusija Sakartvele laimi „į vienus vartus“. Karo ji dar nelaimėjo, nors tai gali nutikti – artimiausi mėnesiai bus labai svarbūs. Galutinės Rusijos pergalės nesiečiau net ir su prezidento rinkimais. Sakartvele yra šimtai tūkstančių žmonių, norinčių kovoti už europietišką pasirinkimą. Ar jiems pavyks? Tai priklausys nuo to, kaip efektyviai keisime strategiją mes ir jūs – vakariečiai. Jei mes visi leisime B. Ivanišviliui sunaikinti opoziciją, demokratijos likučius, tuomet taip, Rusija bus pasiekusi pergalę šiame kare ir Sakartvele niekas nebesikeis regimoje ateityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje1
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...