Įtaka regione

Izraelis pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko prisidėti prie tarptautinių sankcijų. Artimųjų Rytų šalies pareigūnai taip pat aštriai reagavo į rusų raketos smūgį Kyjive esančiai Babij Jaro, vienai kraupiausių žydų žudynių memorialinei vietai Europoje, tačiau Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas aiškiai susilaikė nuo pareiškimų, kad būtent Rusija kalta dėl šios žalos. Izraelis žada tęsti humanitarinės pagalbos Ukrainai siuntimą, tačiau bent kol kas neprisideda prie sankcijų Maskvai.

Izraelio tyla sulaukia vis daugiau raginimų pagaliau pasirinkti, kurioje pusėje šalis stovi – Ukrainos ar Rusijos. Žurnalistas, „The times of Israel“ steigėjas, redaktorius ir knygų autorius Davidas Horovitzas mėgina paaiškinti, kodėl Izraelis vis dar balansuoja tarp moralinės būtinybės nusigręžti nuo Maskvos agresijos ir susirūpinimo dėl tokio sprendimo pasekmių savo saugumui.

Kaip sako D.Horovitzas, Izraelis puikiai žino, kad jis turėtų solidarizuotis su drąsia jauna demokratija, desperatiškai kovojančia su galinga autokratine jėga, kuri niekada nepripažino jos teisėtumo ir dabar tikisi ją pašalinti. Tam tikra prasme analogiška kova ilgą laiką buvo šiuolaikinio Izraelio egzistavimo realybė.

Garsaus žurnalisto nuomone, šalies vadovybė yra pagrįstai susirūpinusi dėl vis dar didelės Rusijos žydų bendruomenės gerovės, jei Izraelis nuspręstų laikytis aiškios viešos pozicijos. Tačiau turbūt dar didesnė baimė – susvetimėjęs Vladimiras Putinas. Kalbant tiek apie derybas dėl Irano branduolinio susitarimo Vienoje, tiek apie nepaliaujamas Teherano pastangas sukurti stiprias karines pajėgas, kurios galėtų pasiekti šiaurinę Izraelio sieną, Kremliaus šeimininkas pasirodo esąs svarbi figūra.

„Nuo tada, kai Amerika šiek tiek atsiribojo nuo mūsų pasaulio dalies, Rusija darosi vis įtakingesnė, ypač Sirijoje. Izraelis iš esmės galėjo laisvai vykdyti oro antskrydžius virš Irano ir Sirijos karinių objektų ir išvengti ginkluotės perkėlimo, bet visa tai buvo tiesioginė Rusijos sutikimo tai daryti pasekmė. Jei sudėtingi, kupini niuansų, bet iki šiol šilti Izraelio santykiai su V.Putino Rusija pasinertų į priešiškumą, Izraelio saugumas prie Sirijos ir Libano sienų, jo gebėjimas apsisaugoti būtų gerokai pakirstas“, – neabejoja D.Horovitzas.

Kaip sakė buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Eranas Lermanas, „jei po dvejų metų atsidursime po Irano tiekiamų didelio tikslumo raketų užtvara, žudančia mūsų piliečius, nes mes atėmėme galimybę užkirsti tam kelią, tai taip pat yra moralinis klausimas.“

Raktų savininkas

Pasak D.Horovitzo, E.Lermano scenarijus yra pernelyg įtikimas. Trumpai tariant, Izraelio nenoras stoti į tą pusę, į kurią, kaip jis žino, turėtų stoti, negali būti siejamas tik su cinišku politiniu tikslingumu. Jį pagimdo gyvybiškai svarbi valdžios pareiga: visų pirma, ginti savo piliečius.

Donecke gimęs Natanas Sharansky, Izraelio žmogaus teisių ikona, buvęs vyriausybės ministras ir Žydų agentūros vadovas, vis garsiau ragina savo šalį užimti aiškią moralinę poziciją prieš V.Putino puolimą Ukrainoje.

Tačiau tuo pat metu jis antrina D.Horovitzui, pabrėždamas, kad „Izraelio pastangos neerzinti V.Putino nėra bailumas. Esame tokioje situacijoje, kai dėl Vakarų silpnumo V.Putinas turi raktus nuo mūsų rajono dangaus. Kad apsisaugotume nuo Irano, nuo karinių bazių, kurias Iranas įkurtų (tiesiogiai prie Izraelio sienų), mums reikia gerų ryšių su Rusija.“

V.Putinas, patikslina N.Sharansky, siekia pakeisti visą po Antrojo pasaulinio karo stojusią tvarką, pagal kurią stipresnis kaimynas negali atimti silpnesniojo laisvės. „Jis tiki, kad jis vienintelis pasaulyje pasiruošęs panaudoti jėgą ir kad atkurs istorinį Rusijos dominavimą.“

Būtent todėl, tvirtina N.Sharansky, tai yra per daug kritinis momentas, kad Izraelis galėtų tylėti taktikos labui.

Teigiama, kad jų skirtingos reakcijos yra suderintos – principingas Y.Lapidas ir pragmatiškas N.Bennettas.

Apsaugojo R.Abromovičių?

D.Horovitzas taip pat pastebi, kad Izraelio visuomenė jau pavargo nuo moralizuojančių Vakarų, kurie, žurnalisto teigimu, patys nerodė ryžto veikti, kai V.Putinas telkė savo karines pajėgas prie Ukrainos sienų, ir tik tada, kai Rusija pradėjo karą, pasiruošė atsakui su jį lydinčiu pasmerkimu.

„Vakarai, Izraelio nuomone, neįvertina pavojaus šiame Artimųjų Rytų regione, ignoruoja įrodymus, kad ginčijamos teritorijos (Pietų Libano ir Gazos) atsisakymas tik priartino žudikiškas pajėgas prie mūsų suverenių durų, ir išskiria mus už radikaliai neproporcingą ir dažnai juokingą kritiką (mintyje turima tokia kritika, kaip naujausias „Amnesty International“ pareiškimas, kuriame Izraelis kaltinamas apartheido vykdymu net ir mūsų suverenių sienų, saugomoje teritorijoje)“, – sako D.Horovitzas.

Izraelio užsienio reikalų ministras Y.Lapidas, cituodamas savo velionį tėvą, praėjusį mėnesį duodamas interviu pastebėjo: „Ar žinote, ką pasaulis darys, jei Izraelis bus sunaikintas? Jie atsiųs gražų laišką... ir galbūt pasakys gražių kalbų Jungtinėse Tautose.“

Nepaisant to, Y.Lapidas – bent jau viešai – esą laikosi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei premjeras Naftali Bennettas, pasiūlęs savo šalies tarpininkavimą, kurio reikalavo Ukraina.

„Teigiama, kad jų skirtingos reakcijos yra suderintos – principingas Y.Lapidas ir pragmatiškas N.Bennettas. Vis dėlto Y.Lapidas buvo cituojamas uždarame posėdyje nepatvirtintame pranešime, kad „Izraelis turi būti dešinėje ir smerkti diktatorius, kurie puola demokratijas“, – sako D.Harovitzas.

Žydų kilmės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia esąs nusivylęs Izraelio palaikymo stoka. Izraelis tiekia Rusijai aukštųjų technologijų produktus, o Vakarų šalys susivienijusios uždraudė tokių produktų eksportą į Rusiją.

Kad Izraelio pragmatizmas užima ypatingą vietą šalies gyvenime, byloja ir pranešimai, esą Holokausto muziejus „Jad Vašem“, šalies vyriausiasis rabinas ir kelios labdaros organizacijos paprašė JAV netaikyti sankcijų Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui, nes jis yra antras didžiausias „Jad Vašem“ privatus remėjas. „The Times of Israel“ duomenimis, R.Abromovičius paaukojo daugiau nei 500 mln. dolerių Izraelio ir žydų reikmėms.

Tas pats leidinys skelbia, kad vasario pradžioje JAV išsiuntus prašymą netaikyti sankcijų R.Abromovičiui Holokausto muziejus iš oligarcho sulaukė nenurodytos aštuonženklės sumos. Tiesa, minėtas prašymas išsiųstas dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau R.Abromovičiaus pavardės vis dar nėra JAV sankcionuojamų asmenų sąraše.