Norint patekti į JAV kiaušinių rinką, būtina įveikti daugybę formalumų, nors dėl šalį nusiaubusio paukščių gripo kiaušinių JAV labai trūksta. Didžiausiai Šiaurės Europoje kiaušinių bei jų produktų gamintojai AB „Balticovo“ visas kliūtis pavyko įveikti – jau pradedamas jos gaminių eksportas į JAV. Tai – viena pirmųjų Europos kiaušinių gamintojų pergalių JAV, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.

AB „Balticovo“ eksportuoja apie 70 proc. savo produkcijos net į tokias egzotiškas šalis, kaip Japonija, Afganistanas bei Angola. Į JAV bus eksportuojama apie  20 proc. įmonės produkcijos – latviški kiaušiniai čia bus naudojami majonezo, padažų, kulinarijos bei konditerijos produktų gamybai.

Latviški kiaušiniai į JAV bus gabenami laivais. Šią šalį jie pasieks per tris savaites.

Randama mažiausiai padirbtų eurų

Latvija, Estija ir Suomija – euro zonos šalys, kuriuose mažiausiai  fiksuojama padirbtų eurų. Pasak analitikų, šiose šalyse bene aktyviausiai visuomenei aiškinama, kaip atskirti padirbtus banknotus. Nepaisant to, per 1,5 metų nuo euro įvedimo dienos iš apyvartos išimta beveik 80 tūkst. padirbtų eurų, šiais metais – jau 20 tūkst.

Pasak ekspertų, tai nėra labai daug – padirbtų latų banknotų  kai kuriais metais būdavo aptinkama gerokai dažniau. Beje, labai mažai padirbinėti 100 ir 500 latų nominalo banknotai. Jie buvo Europoje geriausiai  nuo padirbinėjimo apsaugoti banknotai.

Pagal jų pavyzdį kurtos ir apyvartoje netrukus pasirodysiančių 20 eurų nominalo banknotų apsaugos priemonės. Šių banknotų kūrėjai pasisemti patirties ne kartą lankėsi Latvijoje. Latviški banknotai turėjo itin modernų apsauginį laukelį. Jį turės ir netrukus apyvartoje pasirodysią 20 eurų banknotai.

Žuvies perdirbimo įmonėms – vis sunkiau

Viena stambiausių Latvijoje žuvies perdirbimo įmonė „Licis 93“ patiria vis didesnių bėdų dėl prarastos Rusijos rinkos. Vasaros pradžioje, Rusijai uždraudus latviškų šprotų ir kitų žuvies gaminių importą, įmonė „Licis 93“ buvo priversta atleisti per du trečdalius darbuotojų.

Be to, įmonė patiria rimtų nuostolių ir dėl Kremliaus draudimo per Rusijos teritoriją įmonės produkciją vežti į Vidurinės Azijos valstybes.

Dėl prarastos Rusijos rinkos kenčia ir kitos Latvijos žuvies perdirbimo įmonės. Kaip jau pranešta, viena jų – AB „Piejūra“ – neseniai pradėjo latviškų šprotų eksportą į Kiniją. Tačiau, daugelio nuomone, tokios egzotiškos rinkos, kaip Kinijos, latvių gamintojai tikrai neužkariaus.

Steigiama Žemės ūkio darbo birža

Vasara jau įpusėjo, tačiau latvių ūkininkai skundžiasi dideliu darbo jėgos trūkumu. Be to, ūkininkai nepatenkinti gana prasta darbininkų reputacija – nemažai jų geria ir vagiliauja. O darbininkai skundžiasi nepagrįstais ūkininkų reikalavimais bei mažu atlyginimu už darbą.

Artimiausiu metu padėtis turėtų pagerėti – Latvijoje netrukus pradės veikti Žemės ūkio darbo birža. Ji ūkininkams ieškos darbo jėgos bei informuos apie laisvas darbo vietas. Taip pat bus teikiama teisinė pagalba. Jos ypač trūksta paprastiems darbininkams – dėl darbo sąlygų, atlyginimo bei socialinių garantijų.

Teisininkai padės sudrausminti ūkininkus, jeigu šie bandys pažeidinėti dirbančių žmonių teises. Dėl darbo jėgos į biržą galės kreiptis ir smulkieji ūkininkai.

Šiuo projektu tikimasi padėti ūkininkams rasti darbo jėgos bei mažinti nedarbą kaime, ypač skurdžiausiuose šalies regionuose. Žemės ūkio darbo biržos veikla apims visą šalį. Ne tik sezoniniam, bet ir nuolatiniam darbui artimiausiu metu tikimasi priimti apie 1 tūkst. žmonių.