Lenkijos vyriausybė pralaimėjo kelis svarbius balsavimus parlamente

Lenkijos konservatyvioji vyriausybė trečiadienį patyrė rimtą smūgį, keliantį abejonių dėl jos tolesnio išlikimo, pralaimėjusi parlamente keturis svarbius balsavimus ir nesugebėjusi prastumti įstatymo, anot kritikų, suvaržysiančio žiniasklaidos laisvę.

Drama parlamente klostėsi kitą dieną po premjero pavaduotojo Jaroslawo Gowino (Jaroslavo Govino) atstatydinimo ir jo partijos „Sutarimas“ pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos „Vieningoji dešinė“.

Opozicijai pavyko pasiekti, kad 229 balsais prieš 227 būtų atmestas siūlymas skelbti posėdžio pertrauką, kad balsavimas dėl naujojo įstatymo būtų atidėtas.

Tai buvo jau ketvirtas trečiadienį vyriausybės pralaimėtas balsavimas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime.

„Seimo dauguma, suklijuota korupcijos ir šantažo purvu, byra mūsų akyse“, – per „Twitter“ parašė liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ vadovas Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Tai gali šiek tiek užtrikti, bet ji jau nepajėgi valdyti“, – pridūrė jis.

Pastarieji sukrėtimai dar nereiškia, kad vyriausybė, dominuojama partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), neišvengiamai subyrės, nes parlamente turėtų būti surengtas oficialus balsavimas dėl nepasitikėjimo. Be to, ji galėtų tęsti darbą kaip mažumos vyriausybė.

„Atrodo, viskas rodo, kad turime mažumos vyriausybę“, – sakė kairiosios partijos „Kartu“ įstatymų leidėjas Adrianas Zanbergas.

Tačiau apžvalgininkai sakė, kad mažumos vyriausybei išsilaikyti būtų sunku, nes ji turėtų kliautis kraštutine dešiniąja Konfederacijos partija, kritikuojančia dabartinį kabinetą.

Protestai prieš žiniasklaidos laisvės varžymą

„Vieningosios dešinės“ koalicija, dominuojama PiS, vadovauja Lenkijai nuo 2015 metų.

Europos Sąjunga ją kaltino varžant šalyje demokratines laisves, tačiau PiS išlieka populiari Lenkijoje – daugiausiai dėl palankiai vertinamų socialinio sektoriaus reformų.

J. Gowinas pastaraisiais mėnesiais vis labiau nesutarė su vyriausybe, ypač mokesčių didinimo klausimu ir dėl siūlomo žiniasklaidos įstatymo.

Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta neeuropiniams subjektams turėti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.

Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.

PiS nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose galioja apribojimai užsienio kapitalo dalyvavimui žiniasklaidos sektoriaus įmonėse.

PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.

Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
jav obambidon politikos pasekme kuri lenkams kai ir visam eurovasalui diktuoja saygas kuriu esme diktaturos ivedimas pasaulyje=======
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių