- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę.
Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.
Susirinkę už mažiau nei valandos kelio automobiliu nuo Rusijos remiamo Moldovos separatistinio regiono ir ne ką toliau nuo karo draskomos Ukrainos, lyderiai pasistengs pasiųsti aiškią žinią Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui.
EPB, į kurią nėra pakviestos Rusija ir Baltarusija, viršūnių susitikimo organizavimu netoli Kišiniovo visų pirma parodo solidarumą su Moldova rusų destabilizuojamų operacijų akivaizdoje ir išreiškia paramą jos siekiui įstoti į ES.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į viršūnių susitikimą Bulboakoje esančioje Mimi pilyje atvyko pirmas.
Ukraina šiandien užtikrina Moldovos saugumą ir mes esame labai, labai už tai dėkingi.
Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), pasitikdama Ukrainos lyderį, jam pasakė: „Ukraina šiandien užtikrina Moldovos saugumą ir mes esame labai, labai už tai dėkingi.“
Kitiems 47 pakviestiems lyderiams M. Sandu turėjo kitą žinią: „Prašom investuoti į mūsų šalis. Prašom tikėti mūsų demokratijomis ir mūsų ateitimi ES. Tai jūsų indėlis į stabilumą ir taiką žemyne.“
V. Zelenskis padėkojo M. Sandu ir moldavams, ir sakė, kad ukrainiečiai palaiko juos siekiant saugumo garantijų iš Europos.
Ir Kyjivas, ir Kišiniovas tikisi šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES, nors Rusija tęsia savo brutalų karą Ukrainoje ir, kaip teigiama, bando pakirsti Moldovos suverenitetą.
Viršūnių susitikimas taip pat yra proga Europos valstybėms drauge spręsti regiono krizes.
„Privalome galvoti ir apie platesnę Europą“, – viršūnių susitikimo išvakarėse Bratislavoje sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pirmasis pasiūlęs EPB.
Saugumo garantijos
EPB viršūnių susitikimas vyksta už mažiau nei 10 km nuo Moldovos separatistinio Padniestrės regiono, okupuoto Rusijos „taikdarių“.
Susitikimo saugumą užtikrina ir NATO sekimo lėktuvai kaimyninėje Rumunijoje, į savo stebėjimo lauką įtraukę Moldovos oro erdvę.
Susitikimas Moldovoje vyksta tuo metu, kai NATO užsienio reikalų ministrai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Osle susitiko aptarti Aljanso kito viršūnių susitikimo darbotvarkės.
Per NATO viršūnių susitikimą, liepos 11–12 dienomis vyksiantį Vilniuje, bus aptarta, kokio pobūdžio pažadą duoti Kyjivui dėl jo priėmimo į Aljansą, o kol kas Europa nori pademonstruoti savo paramą.
E. Macronas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė, kovojanti su invazinėmis Rusijos pajėgomis, saugo ir Europą.
Pasak jo, sąjungininkės turėtų rasti būdą pasiūlyti Ukrainai apčiuopiamų ir patikimų saugumo garantijų, kol bus išspręsti jos narystės ES ir NATO klausimai.
Jungtinės Karalystės, kuri pasitraukė iš ES, bet liko NATO, ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sakė, kad dėl V. Putino absoliučios paniekos kitų šalių suverenitetui tapo aišku, jog vienybė būtina.
Putino Rusija nusišalino nuo šios bendrijos pradėdama savo karą prieš Ukrainą.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė: „Tikiuosi, kad čia, labai arti Ukrainos, dalyvaujant daugybei lyderių bus pasiųsta įtaigi žinia apie daugelio valstybių, ne vien Europos Sąjungos [narių], vienybę... dėl tarptautinės tvarkos gynimo.“
„Rusijos čia nėra – ne dėl to, kad nenorime pakviesti Rusijos, o todėl, kad Putino Rusija nusišalino nuo šios bendrijos pradėdama savo karą prieš Ukrainą“, – sakė jis.
NATO narės Turkijos naujai perrinktas prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rengiasi savo inauguracijai ir Moldovoje tikriausiai nepasirodys, sakė diplomatai.
Viršūnių susitikimo darbotvarkėje nenumatyta daug laiko bendroms diskusijoms, bet diplomatai tikisi, kad per šalutinius susitikimus bus sprendžiami praktiniai klausimai.
E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) surengs Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) susitikimą.
Jerevanas ir Baku kelis dešimtmečius konfliktuoja dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, bet abu buvo pakviesti į EPB, Vašingtonui ir Briuseliui spaudžiant susitarti dėl taikos.
Į viršūnių susitikimo darbotvarkę įtrauktas ir kito seno Europos konflikto – Serbijos ir Kosovo priešpriešos – klausimas. Lyderiai Prištinoje ir Belgrade yra spaudžiami mažinti tarpusavio įtampą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Duda: Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais2
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) neseniai lankydamasis Jungtinėse Valstijose sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos. ...
-
JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui
JAV Atstovų Rūmai šeštadienį turi surengti lemiamą balsavimą dėl didelio pagalbos paketo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, taip pat dėl galimo „TikTok“ uždraudimo. ...
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą2
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis14
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose7
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...