- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos sostinėje ketvirtadienį susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai prieš liepą įvyksiantį viršūnių susitikimą mėgins ieškoti kompromisų dėl įvairių klausimų: Ukrainos siekio įstoti į Aljansą, išlaidų didinimo ir naujo organizacijos vadovo.
Rusijos karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas siekiant sukurti gynybinę platformą tuometinės Sovietų Sąjungos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Tačiau likus kiek daugiau nei mėnesiui iki NATO vadovų susitikimo Vilniuje, nuomonės dėl svarbiausių klausimų išsiskiria. Pagrindinis iš šių klausimų – Kyjivo siekis prisijungti.
„Rengiantis susitikimui Vilniuje sąjungininkų laukia sudėtingos diskusijos, įskaitant derybas dėl saugumo garantijų ar patikinimų Ukrainai ir jos noro tapti NATO nare“, – antradienį sakė Aljanso, kuriame sprendimams priimti reikia bendro sutarimo, generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Negaliu numatyti diskusijų rezultatų, tačiau aišku tai, kad visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros“, – pridūrė jis.
Visos NATO sąjungininkės sutinka, jog NATO durys yra atviros.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remiamas rytinio organizacijos flango šalių, ragina liepą vyksiančiame susitikime duoti aiškią žinią, jog Kyjivas prisijungs vos pasibaigus karui su Rusija.
Ukraina susitaiko su tuo, jog netaps nare, kol jos teritorijoje vyksta kovos, tačiau nori, kad Aljansas neapsiribotų 2008-aisiais duotu miglotu pažadu vieną dieną ją priimti.
NATO šalių diplomatai teigia, kad dominuojanti karinė galia – Jungtinės Valstijos – visgi nėra pasiruošusi žengti toliau nei prieš 15 metų suteikta abstrakti garantija, jog vieną dieną Ukraina galės prisijungti.
Įstojimas į NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso kolektyvinės gynybos 5 straipsnio nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti ginti šalį jos užpuolimo atveju.
Nepaisant nesutarimų, NATO diplomatai tikisi, kad per intensyvias derybas, planuojamas iki susitikimo Vilniuje, pavyks rasti kompromisą.
Viena iš galimybių – šalių Ukrainai siūlomos dvišalės saugumo garantijos už Aljanso ribų. Prancūzija yra sakiusi, kad gali būti pasirengusi suteikti tam tikrą garantiją.
Tačiau kyla didelių klausimų, kaip galėtų būti vykdomi bet kokie įsipareigojimai Ukrainai.
Praktiniu lygmeniu J. Stoltenbergas siekia įgyvendinti dešimtmečio trukmės programą, kuria būtų siekiama padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškų standartų ir kuriai būtų skiriama po 500 mln. eurų per metus.
Tai būtų priedas prie dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės ginklų, kuriuos sąjungininkai jau atsiuntė nuo invazijos besiginančiai šaliai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Tuskas perspėja dėl Rusijos išpuolių prieš Europos saugumą1
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. ...
-
Rusija vetavo JT rezoliuciją dėl branduolinių ginklų kosmose uždraudimo
Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose. ...
-
Taivano išrinktasis prezidentas prieš inauguraciją pristatė ministrų kabineto narius
Ruošdamasis kitą mėnesį pradėti darbą, Taivano išrinktasis prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienį pristatė ministrų kabineto ir saugumo komandos narius. ...
-
B. Pistoriusas: Rusija gamina daugiau ginklų negu jai reikia dabartiniame kare prieš Ukrainą
Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. ...
-
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą laimėjo opozicijos kandidatė
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą aiškiai laimėjo didžiausios opozicinės nacionalistinės partijos VMRO-DPMNE kandidatė Gordana Siljanovska-Davkova. ...
-
Moldovoje platinami melagingi kvietimai tarnauti armijoje pagal sutartį
Moldovos gynybos ministerija perspėjo piliečius dėl viešose vietose pasirodžiusių plakatų, neva kviečiančių tarnauti armijoje pagal sutartį, kurie iš tikrųjų neturi nieko bendra su oficialiomis valdžios institucijomis. ...
-
V. Zelenskis: 16 vaikų, „deportuotų į Rusiją“, susijungė su šeimomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad 16 ukrainiečių vaikų, anksčiau „deportuotų į Rusiją“, vėl yra su savo šeimomis. Rusija anksčiau tvirtino, kad įvyko mainai, kuriuose dalyvavo daugiau ne...
-
Ministras: Lenkija pasiruošusi padėti Ukrainai sugrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus
Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi padėti Ukrainai grąžinti į tėvynę šaukiamojo amžiaus vyrus, praneša „Ukrinform“. ...
-
EK pradėjus tyrimą, sustabdyta „TikTok Lite“ naudotojų Europoje „premijavimo“ funkcija
Europos Komisijai anksčiau šią savaitę pradėjus tyrimą, „TikTok Lite“ programėlėje trečiadienį buvo sustabdyta jos naudotojų Europos Sąjungoje „premijavimo“ funkcija. ...
-
Baltieji rūmai prašo Izraelio atsakymų dėl masinių kapaviečių Gazos Ruože9
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė norintys gauti atsakymus iš Izraelio valdžios institucijų, dviejose Gazos Ruožo ligoninėse, sugriautose kariuomenės apgulties metu, aptiktus masinių kapaviečių. ...