Paskelbti Nobelio taikos premijos laureatai

  • Teksto dydis:

Šių metų Nobelio taikos premija penktadienį buvo bendrai skirta pakistanietei Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai) ir Indijos aktyvistui Kailashui Satyarthi (Kailašui Satjarthiui) už jų darbą ginant vaikų teises.

„Norvegijos Nobelio komitetas nusprendė, kad 2014 metų Nobelio taikos premija bus paskirta Kailashui Satyarthi ir Malalai Yousafzay už jų kovą su vaikų ir jaunuolių priespauda bei už visų vaikų teisę į švietimą“, - paskelbė žiuri Osle.

Moksleivė M.Yousafzai, kuriai dabar 17 metų, prieš dvejus metus į galvą pašovė Talibano smogikas, kai ji užsitraukė šio islamistų judėjimo rūstybę dėl savo pastangų užtikrinti Pakistano mergaičių teisę į švietimą.

K.Satyarthi palaikė velionio Indijos lyderio Mahatmos Gandhi (Mahatmos Gandžio) tradiciją ir vadovavo įvairiems taikiems protestams, „sutelktiems į pragaištingą vaikų išnaudojimą dėl finansinės naudos“, nurodė Nobelio komitetas.

„Nobelio komitetas laiko svarbiu momentu, kad hinduistas ir musulmonė, indas ir pakistanietė susivienijo bendroje kovoje už švietimą ir prieš ekstremizmą“, – sakė komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas (Tornbjornas Jaglandas).

„Buvo apskaičiuota, kad mūsų dienomis pasaulyje yra 168 mln. dirbančių vaikų, – pabrėžė jis. – 2000 metais tas skaičius buvo 78 mln. didesnis. Pasaulis labiau priartėjo prie tikslo eliminuoti vaikų darbą.“

M.Yousafzai tapo visų laikų jauniausia Nobelio premijos laureate, pranokdama netgi Australijoje gimusį Britanijos mokslininką Lawrence'ą Braggą (Lorensą Bragą), kuris 1915-aisiais, būdamas 25 metų, pasidalijo Nobelio fizikos premiją su savo tėvu Williamu Henry Braggu (Viljamu Henriu Bragu).

Malalai tebuvo vienuolika metų, kai ji pradėjo kampaniją už mergaičių teisę mokytis, duodama interviu televizijai. Talibano kovotojai buvo užėmę Mingoros miestą, kuriame ji gyveno, terorizuodami gyventojus ir grasindami susprogdinti mergaičių mokyklas, taip pat liepdami mokytojoms ir moksleivėms dėvėti visą kūną dengiančias skraistes.

Ji buvo sunkiai sužeista 2012 metų spalio 9 dieną, kai vienas kaukėtas Talibano smogikas įlipo į mokyklos autobusą, kuriuo ji važiavo Svato slėnyje Pakistano šiaurės vakaruose, ir šovė jai į galvą.

Malala tik atsitiktinai liko gyva – kulka nekliudė jos smegenų, o Pakistane tuo metu viešėję britų gydytojai suteikė jai skubią pagalbą.

Paskui mergaitė buvo nuskraidinta į specializuotą kliniką Karalienės Elizabeth (Elzbietos) ligoninėje Birmingame, kur po daug atliktų operacijų jos būklė labai pagerėjo.

Ta ataka buvo bausmė už jos tinklaraštį, kurį 11-metė aktyvistė pradėjo rašyti Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje urdu kalba, protestuodama prieš Talibano pastangas uždrausti moterų ir mergaičių švietimą.

Pasveikusiai po sunkaus sužalojimo M.Yousafzai buvo nesaugu grįžti į Pakistaną, todėl ji persikėlė į Britaniją ir įkūrė savo fondą bei palaikė įvairias vietos organizacijas, besirūpinančias vaikų švietimo problemomis Pakistane, Nigerijoje, Jordanijoje, Sirijoje ir Kenijoje.

Šiuo metu Malala gyvena Birmingame su savo tėvu, motina ir dviem broliais bei lanko vietos mokyklą.

K.Satyarthi yra vienas iš pagrindinių aktyvistų pasauliniame vaikų teisių judėjime, kuris 1980 metais atsisakė elektros inžinieriaus karjeros, kad galėtų atsidėti kovai su vaikų vergija ir vaikų išnaudojimu.

Tapęs aktyvistu, jis vadovavo pastangoms išgelbėti dešimtis tūkstančių vergiškomis sąlygomis dirbusių vaikų, taip pat sukūrė sėkmingą jų švietimo ir reabilitacijos modelį.

Švedu pramonininkas Alfredas Nobelis yra įpareigojęs savo įsteigtos premijos komitetą skirti šį apdovanojimą „žmogui, kuris daugiausiai nuveikė arba atliko geriausią darbą dėl brolybės tarp tautų, nuolatinių armijų panaikinimo arba sumažinimo, taip pat už taikos kongresų rengimą ir skatinimą“.

Nobelio komitetas šio priesako interpretaciją ilgainiui keitė, išplėsdamas taikos stiprinimo pastangų sąvoką, kuri dabar apima pastangas pagerinti žmogaus teisių padėtį, taip pat kovą su skurdu ir aplinkos taršos mažinimą.

„Kova prieš priespaudą ir už vaikų bei paauglių teises atitinka „brolybės tarp tautų“, kurią Alfredas Nobelis minis savo testamente, realizavimą“, – pažymėjo žiuri.

Be auksinių medalių, kuris šiems laureatams bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, jiedu taip pat pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) piniginį prizą.

Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko tarptautinei Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) už pastangas sustabdyti cheminių ginklų naudojimą, šiurpinusį pasaulį nuo Pirmojo pasaulinio karo ir nacių režimo dujų kamerų iki Sirijos pilietinio mūšio lauko.

Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų.

Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių