Trumpame P. Pavelo pirmtakų sąraše – visos Rytų Europos atgimimo simboliu tapęs disidentas, dramaturgas Vaclavas Havelas (1993–2003), ekonomistas Vaclavas Klausas (2003–2013) ir Milošas Zemanas (2013–2023), kurio politinė karjera prasidėjo nuo „Piliečių forumo“, o baigiasi lengvo farso elementais, kai šalies piliečiai gerai nė nežino nei tikrosios prezidento sveikatos būklės, nei politinių prioritetų.

Nors Komunistų partijai P. Pavelas priklausė tik ketverius metus, oponentai mėgaudamiesi spekuliavo šiuo faktu. Tačiau jų pastangos buvo bevaisės. Būsimasis prezidentas šį sprendimą vadino jaunystės klaida ir sakė vėlesniu savo gyvenimu išpirkęs šią kaltę. Jei ir galėjo būti kokios kaltės, jo darbai – dalyvavimas tarptautinėse misijose, vadovavimas Čekijos generaliniam štabui, o vėliau – ir NATO kariniam komitetui – ją tikrai eliminavo.

Žinias, kurių P. Pavelas įgijo dar sovietmečiu mokydamasis kariuomenės koledže Vyškove, seniai nustelbė mokslai Kemberlio štabo koledže, Karališkajame gynybos ir Londono karališkajame koledže.

Kol pradėjo eiti aukščiausias karines pareigas aljanse, P. Pavelas tarnavo kariniame oro desante ir karinėje žvalgyboje, Čekijos taikos palaikymo misijoje UNPROFOR Kroatijoje, buvo karinis diplomatas, vadovavo Čekijos specialiosioms pajėgoms, buvo Čekijos gynybos ministerijos Operacijų skyriaus direktoriaus pavaduotojas ir t. t.

Ekspertai užsienio politiką vadina P. Pavelo stichija, tad jam vadovaujant Čekija aktyviau dalyvautų geopolitiniuose įvykiuose.

Ekspertai užsienio politiką vadina P. Pavelo stichija, tad jam vadovaujant Čekija aktyviau dalyvautų geopolitiniuose įvykiuose.

„Neturime geresnės alternatyvos. Turėtume pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias mums siūlo narystė, ir mėginti pakeisti tai, kas mums nepatinka. Čekija yra suvereni valstybė ir visavertė narė, todėl negalime tiesiog tyliai sėdėti, linksėti ir tada smerkti rezultatą. Turime būti aktyvesni ir kartu konstruktyvesni“, – skelbiama jo rinkimų kampanijos svetainėje. Panašiai, matyt, galvoja mažiausiai 58 proc. Čekijos rinkėjų, antrajame ture balsavusių už generolą.

Prezidento vaidmuo Čekijoje yra daugiausia simbolinis, jis skiria vyriausybę, parenka Centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tačiau vargu ar, turėdamas išskirtinių ryšių, žinių, diplomatinės patirties, globalios politikos koridoriuose puikiai žinomas P. Pavelas norės likti tik formalus geopolitinių įvykių stebėtojas.

Prahoje pasigirdo balsų, kad liepą Vilniuje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime Čekijai gali atstovauti ne premjeras, paprastai dalyvaujantis aukščiausio lygio ES šalių susitikimuose, bet P. Pavelas. Beje, būtent Vilniuje 2014 m. rudenį vykusiame NATO karinio komiteto posėdyje čekas ir buvo išrinktas jo vadovu.

Sunku rasti kitą prezidentą, kurio biografiją puoštų ne formalūs užsienio valstybių apdovanojimai, bet, pavyzdžiui, tokie kaip Prancūzijos karinio narsumo kryžius, kuriuo ši šalis atsidėkojo tuomečiam pulkininkui leitenantui už tai, kad išgelbėjo pusšimtį prancūzų karių, įstrigusių serbų apsuptyje.

P. Pavelas yra pažadėjęs toliau pritarti pagalbos teikimui Ukrainai ir rems jos siekį stoti į ES ir į NATO. „Kai tik baigsis karas, – sakė jis viename pirmųjų po pergalės rinkimuose interviu BBC, – tada narystei aljanse Ukraina bus pasirengusi ir morališkai, ir praktiškai. Ukrainos kariuomenė tikriausiai bus labiausiai patyrusi kariuomenė Europoje. Ukraina nusipelno būti demokratinių šalių bendruomenės dalimi.“

Jis tvirtai gynė Vakarų karinę paramą Kyjivui, sakydamas, kad neturėtų būti beveik jokių apribojimų, ką šalys turėtų siųsti.

„Tikriausiai nedaugelis galėjo įsivaizduoti, kad Vakarų šalys norėtų aprūpinti Ukrainą moderniais pagrindiniais koviniais tankais, tolimojo nuotolio artilerija ar priešlėktuvinėmis sistemomis“, – tęsė jis. Dabar, pasak jo, tai yra realybė. „Tačiau kartu matome, kad to vis dar nepakanka, kad būtų galima pasipriešinti dideliems Rusijos žmonių ir technikos ištekliams“, – pridūrė generolas.

„Jei paliksime Ukrainą be pagalbos, ji greičiausiai pralaimės šį karą. Jei jie pralaimės – pralaimėsime mes visi, – sakė išrinktasis Čekijos prezidentas, į Kyjivą vyksiantis vieno pirmųjų vizitų. – Mūsų miestų negriauna Rusijos artilerija ir raketos. Tačiau mūsų ateitis gali būti sunaikinta, jei nepalaikysime Ukrainos, kad šis konfliktas būtų sėkmingai užbaigtas.“

Beje, tuoj po pergalės rinkimuose P. Pavelas parodė aiškų ženklą ir Kinijos pusėn: susisiekė ir su Taivano prezidente ir sulaukė Pekino kritikos.

Analitikai taip pat prognozuoja, kad P. Pavelas kritiškiau vertins savo šalies glaudžius ryšius su vadinamąja Višegrado ketverto grupe, kuriai, be Čekijos, dar priklauso Slovakija, Lenkija ir Vengrija. P. Pavelas ne kartą yra kritikavęs prorusiškąjį Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Manoma, kad naujasis Čekijos lyderis linkęs suburti daugiau regiono valstybių ir taip neutralizuoti Budapešto įtaką.

Tarp Čekijos ateities vizijų, kurių įgyvendinimas būtų reikšmingas ir visam regionui, – narystė euro zonoje. P. Pavelas yra už tai, kad Čekija pagaliau sektų Slovakijos pavyzdžiu ir įsivestų eurą, kuris kaimyninėje šalyje kursuoja jau nuo 2009 m. Esama nuomonės, kad toks Prahos sprendimas taptų akstinu ir Varšuvai. Nors Lenkija seniai atitinka euro zonos kriterijus, nė viena šalies vyriausybė nesiryžo iškeisti nacionalinės valiutos į eurus.

P. Pavelo pergalė sumažins įtampą ir tarp visų trijų politinių valdžių – prezidentūros, parlamento ir vyriausybės. Nors nepriklauso jokiai partijai, jį remia valdančioji centro dešiniųjų koalicija, vadovaujama ministro pirmininko Petro Fialos.