- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, ketvirtadienį susitarė prašyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertą, kuris stebėtų padėtį Rusijoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
26 ES šalys po ilgų diskusijų susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.
Šis sprendimas priimtas nerimaujant dėl stiprėjančių represijų Rusijoje, kuri kaimyninėje Ukrainoje tęsia karą.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas laikinai einanti Nada al Nashif (Nada Našif) pirmadienį pasmerkė Rusijoje valdžios institucijų vykdomą žmonių, pasisakančių prieš karą Ukrainoje, persekiojimą ir perspėjo, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos pagrindinės laisvės.
Kalbėdama JT Žmogaus teisių tarybos 51-ojoje sesijoje, truksiančioje iki spalio 7 dienos, N. al Nashif pasmerkė Rusijos valdžios vykdomą „žmonių, reiškiančių nepritarimą karui Ukrainoje, persekiojimą ir jų atžvilgiu taikomas ribojamąsias priemones bei sankcijas“.
Tokiais veiksmais „pažeidžiamos konstitucijos garantuojamos pagrindinės laisvės, įskaitant teisę į susirinkimų, saviraiškos ir asociacijų laisvę“, pabrėžė pareigūnė.
N. al Nashif pavesta laikinai eiti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas, kol jas perims Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas), paskirtas kadenciją baigusios JT žmogaus teisių vadovės Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) įpėdiniu.
N. al Nashif taip pat pasmerkė „spaudimą žurnalistams, interneto išteklių blokavimą ir kitas cenzūros formas“.
Pasak jos, šie veiksmai „nesuderinami su žiniasklaidos pliuralizmu ir pažeidžia teisę gauti informaciją“.
Trečiadienį JT specialioji pranešėja žmogaus teisių gynėjų klausimais Mary Lawlor (Meri Lolor) išreiškė susirūpinimą dėl Kremliaus vykdomo susidorojimo su aktyvistais.
Ji teigė, kad Rusija jau daugelį metų kriminalizuoja teisių gynimą, ir pridūrė, jog „didelį nerimą kelia tai, kad valdžia įvedė dar daugiau naujų nusikaltimų, kurie gali būti panaudoti prieš žmogaus teisių gynėjus ir daryti dusinantį poveikį pilietinei visuomenei“.
„Raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti susidorojimą su žmogaus teisių gynėjais ir panaikinti ribojamuosius ir diskriminacinius įstatymus“, – sakė ji.
Anksčiau šiemet Taryba nurodė atlikti aukšto lygio tyrimą dėl Rusijos karių pažeidimų Ukrainoje.
Tačiau didėja spaudimas, kad ši institucija taip pat atkreiptų dėmesį į teisių pažeidimus pačioje Rusijoje.
Teisių gynimo grupės jau seniai ragino ES šalis iškelti rezoliuciją, tačiau diplomatinės diskusijos užsitęsė baiminantis dėl pasekmių, jei toks dokumentas nesurinktų pakankamai balsų 47 narių taryboje.
Vienas Europos diplomatas praėjusią savaitę įspėjo, kad nepaisant to, jog anksčiau šiais metais Rusija buvo pašalinta iš Tarybos dėl karo Ukrainoje, „Rusijai paramos netrūksta“.
Dabar, kai sprendimas jau priimtas, teisių gynėjai paragino ES šalis skubiai pateikti teksto projektą, dėl kurio bus balsuojama paskutinę JT Žmogaus teisių tarybos sesijos savaitę.
„Europos valstybės privalo nedelsdamos pateikti rezoliuciją dėl įgaliojimų suteikimo, antraip rizikuojame, kad dar šešis mėnesius neveiksime reaguodami į Rusijos vidaus žmogaus teisių krizę“, – AFP sakė Dave'as Elseroadas (Deivas Elzroudas) iš „Human Rights House Foundation“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...