Daug abejonių

Ūkininkai, kelis mėnesius gyvenę jausdami Rusijos raketų atakų ir ekonominio netikrumo grėsmę, skeptiškai vertina susitarimo įvykdymo galimybes.

Šiuo metų laiku kombainų riaumojimas Ukrainos laukuose įprastas, tačiau didžioji dalis derliaus šiemet, kitaip nei anksčiau, keliaus tiesiai į saugyklas.

„Juodosios jūros uostų atidarymas pats savaime nėra stebuklingas atsakymas“, – „The New York Times“ sakė Georgas von Nolckenas, „Continental Farmers Group“ – didelės žemės ūkio verslo įmonės, turinčios didžiulius plotus Vakarų Ukrainoje, vadovas.

„Tai neabejotinai žingsnis į priekį, bet negalime manyti, kad susitarimas sugrąžins Ukrainą ten, kur ji buvo prieš karą“, – teigė jis.

Net jei susitarimas atblokuoti Juodąją jūrą veiktų, gali prireikti mėnesių, kol Odesos laivybos pajėgumai padės sumažinti grūdų kaupimąsi.

Blokada sukėlė laukinius pasėlių kainų ir jų transportavimo išlaidų svyravimus. Saugyklose laisvos vietos baigiasi, nors jos labai reikalingos naujausiam derliui, todėl daugelis priversti ieškoti laikinų sprendimų.

„Niekas netiki, kad Rusija daugiau nebepuls“, – kalbėjo vienos didžiausių Ukrainos žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių MHP grūdų sandėliavimo direktorius Vasilis Levko, turėdamas galvoje tuoj po vadinamosios grūdų sutarties pasirašymo Turkijoje Rusijos įvykdytą Odesos uosto ataką.

Tikimasi, kad leidimas gabenti grūdus sumažins didėjančią bado krizę, kurią sukėlė Rusijos agresija, – ne tiek dėl to, kad Ukrainos grūdai gali būti greičiau gabenami į beviltiškoje situacijoje atsidūrusias šalis, kiek dėl to, kad daugiau tiekimo gali padėti sumažinti kainas, kurios po karo labai išaugo, nors neseniai ir vėl šiek tiek smuktelėjo. „Tai gana teigiama, – sakė Ukrainos grūdų asociacijos vadovas Nikolajus Gorbačiovas. – Galima rasti kelią.“

Tačiau net ir vėl atidaryti Juodosios jūros uostai turėtų veikti tik maždaug puse savo prieškarinių pajėgumų, mano ekspertai. Šių uostų darbas padengs tik dalį iš daugiau nei 20 mln. t užblokuotų grūdų reikiamo išgabenimo. Laivai plauks išminuotu keliu (Ukrainos minomis buvo siekiant užkirsti kelią Rusijos laivams įplaukti) ir bus tikrinami Turkijoje, siekiant užtikrinti, kad jie atgal į Ukrainą negabens ginklų.

Neaišku, ar pakankamai laivų grįš atgal. Juodojoje jūroje kažkada veikusios laivybos kompanijos pasirinko kitus krovinių maršrutus. Draudikai kalba apie išskirtinį atsargumą draudžiant laivus konflikto zonoje, o be draudimo niekas grūdų negabens.

Baigiasi saugyklos

Ukrainos ūkininkai grumiasi su didžiuliais kiekiais praėjusių metų įstrigusių grūdų. Prieš karą grūdų elevatoriais – nuo derliaus nuėmimo iki eksporto – kaip laikrodžio mechanizmas judėjo vis kiti, nauji grūdai. Rusijos Juodosios jūros blokada viską apvertė aukštyn kojomis.

Per ateinančius mėnesius numatoma nuimti dar 40 mln. t kviečių, rapsų, miežių, sojų, kukurūzų ir saulėgrąžų. Rusų apšaudymų nesugriautos saugyklos pildosi, pritrūksta vietos ką tik nuimtam derliui.

MHP grūdų perdirbimo centre, esančiame valanda kelio į rytus nuo Lvivo, sunkvežimis, pripildytas šviežiai nupjautų rapsų – mažyčių, blizgančių ir juodų – neseniai savo krovinį išpylė į sijotuvą. Sėklos perkeltos į džiovyklą, o paskui pilamos į didelę silosinę, kurioje dar buvo laisvos vietos. Netoliese esanti kita silosinė jau buvo pripildyta ankstesnio derliaus sojų pupelių.

Daugiau nerimo kyla galvojant, ką daryti su dabartiniu žieminių kviečių derliumi, sakė V.Levko. Jo įmonė iš grūdų gamina pašarus vištų ūkiams Ukrainoje, taip pat eksportuoja grūdus. Talpyklos Lvivo srityje jau beveik užpildytos, tad kviečius teks kimšti į ilgus plastikinius dėklus, skirtus laikinai laikyti.

Pasak jo, bendrovė stengėsi pirkti daugiau šių dėklų, tačiau rusiškos raketos sunaikino vienintelę juos gaminančią Ukrainos gamyklą, o Europos gamintojai užversti užsakymais ir nespėja jų gamini.

Po kviečių teks imti kukurūzų derlių. Jį reikės sukrauti ant žemės ir uždengti brezentu, kad būtų apsaugotas nuo varnų ir balandžių, kurie kaip juodi debesys sklando šalia, taip pat nuo rudeninių liūčių, kurios gali sukelti puvimą, pridūrė V.Levko.

„Derlių reikės laikyti visur“, – sakė jis, rodydamas ranka didžiulį lauką ir pridūrė, kad net jei susitarimas atblokuoti Juodąją jūrą veiktų, gali prireikti mėnesių, kol Odesos laivybos pajėgumai padės sumažinti grūdų kaupimąsi.

Maršrutų labirintai

Ūkininkai bando plėsti alternatyvų transporto maršrutų labirintą, kurį jie nutiesė visoje Europoje nuo karo pradžios.

Iki Rusijos blokados Ukraina per mėnesį eksportuodavo iki 7 mln. t grūdų, daugiausia laivais, galinčiais gabenti didelius krovinius. Nuo to laiko Ukraina sugebėjo išvežti tik apie 2 mln. t per mėnesį sausumos ir upių keliais, kuriais skubėti vargiai įmanoma.

„Continental Farmers Group“ anksčiau derlių eksportuodavo per Juodąją jūrą. Kroviniai laivu Viduriniuosius Rytus ir Šiaurės Afriką galėdavo pasiekti vos per šešias dienas.

Blokada privertė bendrovę dalį grūdų paskirstyti aplinkkeliu. Šis aplinkkelis apima milžinišką ratą prieš laikrodžio rodyklę aplink Europą sunkvežimiais, traukiniais, baržomis ir laivais per Lenkiją, Šiaurės jūrą ir Lamanšo sąsiaurį, per Gibraltaro sąsiaurį ir atgal į Viduržemio jūrą – ši odisėja gali užtrukti iki aštuoniolikos dienų.

Kai tiek daug eksportuotojų konkuruoja dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos, jų transportavimo kaina pakilo maždaug iki 130–230 JAV dolerių už 1 t nuo maždaug 35 JAV dolerių už tokį patį kiekį prieš karą. Rytiniai regionai, esantys šalia Rusijos okupuotų zonų, susiduria su staigiausiu kainų šuoliu, pabrėžė G.von Nolckenas.

Ar pavyks laikytis sutarčių?

Pagal vadinamąjį grūdų susitarimą, kurį liepos 22-ąją Turkijoje su pastarąja atskirai pasirašė Rusija ir Ukraina, pirmasis laivas su žemės ūkio produkcija iš Odesos išplaukė rugpjūčio 1-ąją. 26 tūkst. t kukurūzų krovinį gabenantį laivą „Razoni“ netoli Stambulo patikrino jungtinė delegacija, kurią, be kita ko, sudaro Rusijos ir Ukrainos pareigūnai. Vėliau jam leista tęsti kelionę į Libaną.

Vakar Černomorsko uoste laukta su Liberijos vėliava plaukiojančio Turkijos laivo – pirmojo nuo Rusijos invazijos pradžios užsienio laivo, turinčio iš Ukrainos išgabenti žemės ūkio produkciją.

Kyjive viliamasi, kad Rusija laikysis įsipareigojimų ir netrukdys vykdyti sutarties, kuri kol kas galioja 120 dienų ir gali būti pratęsta. Pagal ją, Ukraina įsipareigojo lydėti laivus per užminuotus vandenis, o Rusija pažadėjo nepulti laivų ir tam tikros uostų infrastruktūros. Sandoriui tarpininkavusios Jungtinės Tautos ir Turkija įsipareigojo padėti saugiai koordinuoti eksportą ir stebėti siuntas, garantuoti, kad laivais nebus nelegaliai vežami ginklai į karo zoną. Stambule atidarytas bendras koordinavimo centras, kuriame dirba visų keturių šalių atstovai.

Ukrainos duomenimis, eksporto vis dar laukia daugiau nei 20 mln. t praėjusių metų derliaus grūdų. Išgabenus juos, būtų atlaisvintos saugyklos, kurių labai reikia naujajam derliui. Be to, skaičiuojama, kad, atnaujinus žemės ūkio produktų eksportą laivais, Ukrainos ekonomika gautų mažiausiai 1 mlrd. dolerių užsienio valiutos pajamų.

Deja, atrodo, kad Ukrainai teks susitaikyti, jog neatgaus anksčiau okupantų pavogtų grūdų – dalis jų jau pasiekė trečiąsias šalis. Arba – kaip nutiko su Ukrainos ambasados Beirute pastebėtu laivu – kelionę tęs pristigus priemonių jiems sulaikyti.

Libano vyriausiasis prokuroras antradienį paleido su Sirijos vėliava plaukiojantį laivą, Tripolio uoste sulaikytą ukrainiečių diplomatų rūpesčiu. Manyta, kad „Laodicea“ buvo gabenami iš Ukrainos pavogti miltai ir miežiai. Pareiškus, esą neįrodyta, kad Sirijos piliečiui priklausantis krovinys yra vogtas, prokuroras Ghassanas Oueidat leido laivui išplaukti į jūrą.

Šaltinis: censor.net, BNS