Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO

Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.

NATO gali plėstis tik visų 30 dabartinių narių bendru sutarimu, tačiau Turkija kaišioja pagalius į derybų proceso ratus.

R. T. Erdoganas kaltina abi kandidates, ypač Švediją, atlaidžiai žiūrint į kurdų kovotojus, Turkijos ir ES laikomus teroristais, taip pat į JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), kurį Ankara laiko atsakingu už 2016 metų nepavykusį perversmą, sekėjus.

„Šiandien kalbėjausi su Nyderlandų ministru pirmininku“, – sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, jog šeštadienį jis turėtų telefonu pabendrauti su Jungtinės Karalystės ir Suomijos vadovais.

„Taip pat kalbėsimės su [NATO vadovu Jensu] Stoltenbergu, – nurodė turkų lyderis. – Toliau tęsime šias derybas, kad nenutrūktų mūsų telefoninė diplomatija.“

„Negalime pasakyti „taip“ [Švedijos ir Suomijos ketinimui]... stoti į NATO, saugumo organizaciją“, – pabrėžė R. T. Erdoganas.

R. T. Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Ankara paprašė Švedijos išduoti 30 „teroristų“, tačiau Stokholmas atsisakė tai padaryti.

Jo teigimu, Turkija yra „auka“ ir turi visus dokumentus bei informaciją apie „šias teroristines organizacijas“.

Penktadienį prezidentas pareiškė, kad NATO neturėtų suteikti narystės Stokholmui ir Helsinkiui, jei transatlantinė organizacija jautriai reaguoja į Turkijos nuogąstavimus.

Nors Švedija ir Suomija neabejotinai priklauso Vakarų pasauliui, jos daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo prie aljansų politikos, nenorėdamos provokuoti Rusijos.

Tačiau abiejų Šiaurės valstybių poziciją pakeitė pasaulį pribloškęs Maskvos įsiveržimas į Ukrainą, nesėkmingai siekusią įstoti į NATO.

Suomijos ir Švedijos delegacija pirmadienį pasisiūlė apsilankyti Turkijoje, bet R. T. Erdoganas atmetė tokį prašymą, pareiškęs, kad „jie neturėtų vargintis“.

J. Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Turkijos „nuogąstavimai“ sprendžiami, siekiant rasti „susitarimą, kuris leistų judėti pirmyn“.