- Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nesibaigiant ginkluotam konfliktui Rytų Ukrainoje, vis garsiau kvestionuojama kas ir kaip turėtų užtikrinti šalies saugumą. Sociologinės apklausos rodo, kad ne daugiau nei pusė ukrainiečių pageidauja šalies narystės NATO, tačiau kiti net neįsivaizduoja, ką veikia šis Aljansas. Apie ukrainiečių nuoataikas praneša žurnalistė Rūta Lankininkaitės ir Jonas Griškonis iš Odesos.
Apie NATO veiklą, išorės grėsmes Ukrainai ir šalies saugumo užtikrinimą diskutuojama Odesoje, Mečnikovo universitete. Jaunimo forumo dalyviai – studentai iš trijų regionų – Chersono, Nikolajevo ir Odesos. Lietuva yra NATO kontaktinė ambasada Ukrainoje, todėl šis forumas pirmas, bet ne paskutinis.
„Dauguma žmonių nelabai žino, kas yra NATO. Taigi mūsų misija yra papasakoti, kokia tai organizacija. Ką gali ir ko negali. Ukrainiečiai supranta, kad NATO – kitaip tariant valstybės, šalys, o ne Briuselis priima sprendimus, visų pirma valstybės: mes, Lenkija, JAV, Didžioji Britanija sprendžiame kartu“, – LRT Televizijos naujienų tarnybos žurnalistams sakė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Remiantis sociologinėmis apklausomis, vos pusė ukrainiečių norėtų, kad šalis integruotųsi į NATO. Kita pusė apklaustųjų net nežino, kokias funkcijas atlieka šis Aljansas ir kaip užtikrinamas jam priklausančių šalių saugumas.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymiras Ohryzko subūrė jaunimo judėjimą – „Už Ukrainą NATO“, regionuose kuria komitetus. Tikimasi surinkti tris milijonus parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl šalies įstojimo į NATO.
„Ukrainiečiams turime aiškinti, ką reiškia šalies saugumas, kad galėtume savo informacija atremti bjaurią Rusijos propagandą. Tai – vienas pirmųjų žingsnių. Keldami ukrainiečių savimonę, patys tiesiame kelią į saugumą ir NATO“, – teigė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzko.
Apie išorės grėsmes, pasak ukrainiečių, reikia kalbėti vis garsiau,kad išgirstų visas pasaulis, nes konfliktas Rytų Ukrainoje vis dar tebesitęsia. Ir šiandien pranešama apie žuvusius ir sužeistus Ukrainos karius.
„Tai tiesioginė agresija iš išorės, nors mums iš Rusijos aiškina, kad tai vidInis pilietinis konfliktas. Okupuotose Luhansko ir Donecko teritorijose fronte yra Rusijos reguliarioji armija. Taip, šalia jų su ginklais laksto ir vietos kovotojų būriai. Bet fronte Pskovo desantinė divizija, Kantimirovo tankų divizija–Rusijos elitiniai būriai kovoja su Ukraina. Nereikia pamiršti, kas vyksta kituose regionuose: Charkove, Odesoje Rusijos diversinės grupės ir toliau organizuoja sprogdinimus“, – kalbėjo buvęs bataliono „Aidar-2“ vadas Jevgenyjus Dykyjus.
Pasak buvusio bataliono vado, pasaulyje yra pavyzdžių, kai šalys, susidūrusios su grėsminga saugumo situacija, pavyzdžiui, kaip Izraelis,vis vien sugeba kurti modernią valstybę, sėkmingai įgyvendinti ekonomines reformas. Tokiu keliu, tikimasi, eis ir Ukraina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija nori atsisakyti „konfrontacinės retorikos“ Berlyno atžvilgiu
Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė:...
-
NATO vadovas: Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti Rusiją
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. ...
-
Korupcija įtariamas Ukrainos žemės ūkio ministras siūlo atsistatydinti1
Ukrainos žemės ūkio ministras ketvirtadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo įvardytas oficialiu įtariamuoju daugiamilijoninės korupcijos tyrime, pranešė Aukščiausiosios Rados pirmininkas. ...
-
Popiežius ragina konfliktus spręsti derybomis
Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo. ...
-
Danija didina karinę pagalbą Ukrainai
Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija. ...
-
V. Putinas paskelbė, kada vyks į Kiniją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. ...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“5
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
18 šalių vadovai ragina „Hamas“ paleisti įkaitus1
Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir daugiau nei dešimties kitų šalių vadovai ketvirtadienį bendrame pareiškime paragino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ paleisti dešimtis laikomų ...
-
JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinės D. Trumpo ieškinį dėl teisinės neliečiamybės
JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas &...
-
Smurto apimtame Haityje prisaikdinta laikinoji taryba
Krizės apimtame Haityje ketvirtadienį prisaikdinta ilgai laukta laikinoji taryba, valdysianti šalį pereinamuoju laikotarpiu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas oficialus asmuo. ...