„Sprendžiant iš viso to, kas dabar vyksta Ukrainoje, panašu į tai, kad Rusijos pajėgos yra praradusios gebėjimą pulti. Tai faktiškai visa logika sakytų, kad, jeigu Putinas toliau nori pasiekti kažkokių laimėjimų, tai jis turėtų kažką kokybiškai arba bent jau kiekybiškai keisti. Vienas iš tokių pakeitimų būtų mobilizacijos paskelbimas. Kodėl jis nepaskelbė, galima tik spėlioti“, – teigė Lietuvos gynybos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Jeigu jie iki šiol nesugebėjo, tai jie su tomis pajėgomis jokio proveržio matomai ir nebesugebės padaryti.

Rusijos pajėgoms pasitraukus nuo Kyjivo ir persidislokavus į Rytų Ukrainą buvo tikimasi rimto puolimo, tačiau reikšmingesnio proveržio nematyti.

„Supraskime, kad puolančioji pusė visada stengiasi naudoti daugiau resursų, kadangi jiems reikia jų daugiau norint užimti naujas teritorijas. Besiginančiai pusei yra lengviau. Kitas dalykas, ukrainiečiai yra namuose. Jeigu jie iki šiol nesugebėjo, tai jie su tomis pajėgomis jokio proveržio matomai ir nebesugebės padaryti“, – aiškino V. Malinionis.

Rusijos kariuomenės resursai senka, o Ukrainos atvirkščiai – tik gausėja. Anot atsargos pulkininko, netrukus ukrainiečiai pereis į kontrpuolimą, o Rusijos kariams teks gintis.

„Jai beliks gebėjimas gintis. Laikas yra ukrainiečių sąjungininkas. Kaip žinome, į Ukrainą ateina dideli kiekiai ginkluotės. (…) Vakarų valstybės organizuoja apmokymus, kaip naudotis ginkluote. Ir maždaug po kelių savaičių arba po mėnesio Ukraina galės pereiti į kontrpuolimą. O rusai, atvirkščiai, jie turės pereiti į gynybines operacijas, kadangi reikšmingo puolimo nebegali išvystyti“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.

Ar V. Putinas mobilizuos savo kariuomenę?

Vakaruose buvo spėliojama, ar V. Putinas, sakydamas kalbą gegužės 9-osios proga, paskelbs kariuomenės mobilizaciją. Anot pašnekovo, Rusijos ginkluotė – prastos kokybės, o ir jos priežiūra ganėtinai apleista.

Istoriškai irgi yra taip, kad paprastai po didelių mobilizacijų Rusijoje įvykdavo perversmai.

„Gali būti, kad jie vis tiek mobilizuos, neskelbdami didelės mobilizacijos. Kitas dalykas, kad net, jeigu jie mobilizuotų didelį kiekį karių, jie neturi, kuo juos ginkluoti. Neliečiamosios atsargos bazė (tankų arba kitokių ginklų) nėra ypatingai aukštos kokybės. Tarkime, norint išlaikyti šaudmenis, tai yra brangu viską laikyti sandėliuose. Turi prižiūrėti, aprūpinti techniką, tepalus keisti. O mes žinome, kad Rusijoje ta sritis yra ypatingai apleista. Jie matyt įvertino, kad jie negalėtų apginkluoti savo naujų mobilizuotų karių“, – svarstė V. Malinionis.

Mobilizacija galėtų atsisukti ir prieš pačią agresorę.

„Jie gali nukreipt ginklą ir prieš tavo paties režimą. Istoriškai irgi yra taip, kad paprastai po didelių mobilizacijų Rusijoje įvykdavo perversmai“, – sakė V. Malinionis.

Kas laukia V. Putino?

Galimi du scenarijai.

„Blogas variantas yra tas, kad užšąla karas. Ukrainiečiai galbūt nepadaro prasiveržimų, ir pereina į žemo intensyvumo konfliktą. Rusijos valdžia izoliuojasi. V. Putino režimas išsilaiko, ir jie pamažu nugrimzta į Šiaurės Korėjos modelį. Rusijai tai yra blogiausias variantas, Putinui galbūt geresnis. Geresnis variantas Rusijai, o blogesnis V. Putinui, būtų režimo perversmas. Arba V. Putinas savo mirtimi miršta, arba jam kažkas padeda tai padaryti, ir pasikeičia režimas“, – galimus scenarijus piešė V. Malinionis.

Atsargos pulkininkas svarstė, kas galėtų ateiti į valdžią po V. Putino.

„Jeigu toks kaip Igoris Girkinas, tai po nedidelės pertraukos galėtų būti dar blogiau. Nes I. Girkinas, kad ir koks niekšas, bet jis yra karininkas, turintis patirtį. Ir dabar jis yra vienas pagrindinių Rusijos režimo kritikų. Jis kritikuoja Rusijos neįgalumą kare. Jeigu valdžią perimtų daugiau oligarchų dalis, tai oligarchai bandytų daugiau prisitaikyti prie Vakarų, ir norėtų atstatyti bent jau tokį „status quo“, koks buvo iki vasario 24 dienos“, – teigė V. Malinionis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Rusijoje žmones palaiko „specialiąją operaciją“, tačiau karas – visai kas kita

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, šiuo metu esantis Vilniuje, sako, kad gegužės 9-oji Maskvoje – kelių savaičių įvykis.

„Kadangi yra neseni prisiminimai, ir pernai metų, ir prieš dvejus metus. Vienas dalykas yra stebėti pasiruošimą tam paradui iš išorės, kaip mes dabar visi stebimi, o kitas – būti Maskvoje. Tai yra kelių savaičių įvykis – ir propagandinis, ir fizinis. Netoli mūsų ambasados, (…) nuolat net naktį zujo mašinos, motorai, net negalėdavai normaliai praeiti gatvės. (…) Pusė Maskvos buvo sutraukta“, – kalbėjo E. Bajarūnas.

Anot ambasadoriaus, Rusijoje nuolat aukštinama kariuomenė ir pergalės siekis. 

„Žinant Putiną, buvo galima tikėtis dviejų dalykų. Vienas dalykas, kad jam reikia pergalės. Tos pergalės, kuri buvo 1945 metais, jau neužtenka. (…) Buvo galima tikėtis, kad kažkas bus paskelbta. Bet Putinas nebūtų Putinas, jis nuolat mus nustebina“, – kalbėjo E. Bajarūnas.

Mobilizacija reikštų visos šalies sutelkimą vienam tikslui.

„Karas reiškia, kad Putinas atsisako prieš tai buvusios koncepcijos, kad tai yra ne karas, o specialioji karinė operacija. Mobilizacija reikštų, kad visa šalis pajungiama vienam tikslui. Ekonomika pradeda šlubuoti. Iš psichologinio klimato matome, kad žmonės lyg palaiko, bet žmonės palaiko „specialiąją operaciją“, kuri nereikalauja aukų, kadangi jie nežino apie aukas. Ji nereikalauja didžiulių resursų. Karas jau yra visai kas kita“, – sakė E. Bajarūnas.

Gegužės 9-oji – tik dirbtinė data. Dar galime tikėtis staigmenų.

„Bet atsiminkime, kad 9 diena tai tebuvo politologinis vertinimas. Tai yra dirbtinė data. Gali ir rytoj arba už savaitės paskelbti. Taip, šiuo metu nepaskelbta, bet dar visko galime laukti“, – sakė E. Bajarūnas.