- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lyderiai iš visos Europos ketvirtadienį susitiko Prahoje naujo forumo viršūnių susitikime, kurio pagrindinis tikslas – suburti senąjį žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino daugiau remti Kyjivą.
Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas įvyko istorinėje Prahos pilyje. Jis subūrė 44 valstybes nuo Kaukazo šalių pietryčiuose iki šiaurės vakaruose esančios Islandijos.
Rusijos, kuri nebuvo pakviesta į susitikimą, šešėlis tvyrojo virš šio susitikimo, diskusijose daugiausia dėmesio skiriant ekonominėms ir saugumo pasekmėms, kilusioms dėl Maskvos karo prieš provakarietišką kaimynę.
„Mes parodėme 44 Europos šalių vienybę, [visos] 44 labai aiškiai išreiškė pasmerkimą Rusijos karui ir savo paramą Ukrainai“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Prancūzijos prezidento E. Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 dalyvaujančioms šalims, bet konkrečių rezultatų nebuvo daug, išskyrus susirinkusių lyderių nuotraukas.
„Jeigu tik pažiūrėsite į dalyvavimą čia, pamatysite svarbą“, – teigė Belgijos premjeras Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).
„Čia yra visas Europos žemynas, išskyrus dvi šalis – Baltarusiją ir Rusiją. Tai parodo kokios izoliuotos šios dvi šalys yra“, – teigė A. D. Croo.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris šiuo metu prižiūri šalies kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas, kalbėdamas vaizdo ryšiu ragino nubausti Maskvą padidinus Kyjivui ginklų tiekimą ir saugumo garantijas.
„Čia ir dabar aš raginu priimti paprastą sprendimą. Sprendimą dėl mūsų bendruomenės tikslo. Dėl mūsų šito formato“, – sakė V. Zelenskis.
„Mes, Europos lyderiai, galime tapti taikos lyderiais. Mūsų Europos politinė bendrija gali tapti Europos taikos bendrija“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Kita šeimininkė – Moldova
Tačiau tarp kai kurių dalyvių yra didelių nesutarimų ir net atvirų konfliktų, be to, kai kurie skeptiškai vertino šį renginį tik kaip progą nusifotografuoti.
Lyderiai sutarė susitikti vėl ir paskelbė, kad kitas tokio formato viršūnių susitikimas įvyks pavasarį Moldovoje, o vėliau – Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Europos Sąjungai nepriklausančių šalių pasirodymas renginyje jau buvo iniciatyvos pergalė.
Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss (Liz Tras), nuožmi Britanijos nepriklausomo kelio po „Brexito“ palaikytoja, turėjo laiko atsikvėpti nuo nesėkmingo kadencijos starto šalies viduje. Tai buvo viena iš pirmųjų jos kelionių į užsienį nuo tada, kai ji pradėjo eiti pareigas.
L. Truss, kuri pažadėjo nutraukti po „Brexito“ kilusius karštus nesutarimus dėl prekybos Šiaurės Airijoje, pabloginusius Londono ir Briuselio santykius, norėjo pabrėžti, kad šis susitikimas nebuvo „ES konstruktas“, nes jame didelis dėmesys buvo skiriamas migracijos, energetikos ir saugumo klausimams.
„Labai svarbu, kad dirbtume su savo kaimynais ir sąjungininkais, kad nugalėtumėme Putiną, bet taip pat išspręstume problemas su kuriomis susiduriame“, – teigė L. Truss JK transliuotojams.
„Tai ne apie priartėjimą prie Europos“, – sakė Jungtinės Karalystės premjerė.
Didelė dalis susitikimo įvykių vyko kuluaruose, kai kurių šalių lyderiams surengus dvišalius susitikimus su savo kolegomis.
Be kita ko, susitikimo Prahoje užkulisiuose susitiko L. Truss ir E. Macronas.
JK transliuotojams L. Truss prieš susitikimą sakė, kad „labai, labai glaudžiai“ bendradarbiauja su Prancūzijos prezidentu ir vyriausybe.
Tiesiai paklausta, ar laiko E. Macroną draugu, L. Truss atsakė: „Jis yra draugas“, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prancūzų prezidentas yra Britanijos draugas, ar priešas.
„Aš tikiuosi, kad tai yra nauja mūsų bendrų santykių fazė ir tai yra kitos dienos pradžia“, – savo ruožtu teigė E. Macronas.
ES misija Armėnijai
Kur kas įnirtingesnis buvo susitikimas, kuriame dalyvavo Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai. Šių nesutaikomų priešininkių vadovai susitiko pirmą kartą po praėjusį mėnesį įvykusių kruvinų pasienio susirėmimų, per kuriuos žuvo mažiausiai 286 žmonės.
Tai buvo didžiausi susirėmimai nuo 2020 metų karo, sukėlę pavojų besiformuojančiam taikos procesui.
Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho regiono.
Susitikimas kartu su E. Macronu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) įvyko abiem pusėms siekiant parengti būsimos taikos sutarties tekstą, nepaisant gilaus abipusio Armėnijos ir Azerbaidžano nepasitikėjimo vienas kitu.
Po susitikimo Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) bendrame pareiškime kartu su E. Macronu ir Ch. Micheliu paskelbė, kad Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu.
Misija, kuri prasidės vėliau spalį ir truks apie du mėnesius, yra siekiama „sukurti pasitikėjimą...prisidėti prie pasienio komisijų“.
Tuo metu darbą baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) teigia, kad turėjo „gerą dialogą“ su Turkijos Recapu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), nepaisant NATO narės grasinimų blokuoti Švedijos siekį prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso.
R. T. Erdogano dalyvavimas susitikime Prahoje sukėlė tam tikrą Graikijos ir Kipro nepasitenkinimą. Šios šalys turi senų nesutarimų su Ankara ir mano, kad R. T. Erdoganas yra pernelyg autoritariškas.
Turkijos prezidentas teigia, kad Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) išėjo per jo kalbą vakarienės metu, tačiau ES pareigūnai tvirtina, kad nieko panašaus nenutiko.
Valstybės, kurios siekia prisijungti prie ES – Ukraina, Sakartvelas, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys – palankiai įvertino šią Europos politinės bendrijos iniciatyvą, tačiau tebėra susirūpinusios, kad ši iniciatyva netaptų pakaitalu narystei Europos Sąjungoje.
„Prašau, nevertinkite Europos politinės bendrijos kaip pakaitalo“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV peiliu ginkluotas jaunuolis nužudė keturis žmones: dar septyni sužeisti1
JAV Ilinojaus valstijoje vyras keliose vietose peiliu puolė žmones, nužudydamas keturis jų, įskaitant paauglę mergaitę, o dar mažiausiai penki buvo sužeisti, pranešė policija. ...
-
Mirė J. Liebermanas, pirmasis žydas, siekęs JAV viceprezidento posto3
Joe Liebermanas (Džo Libermanas), kuris pateko į istoriją kaip pirmasis kurios nors iš didžiųjų JAV partijų kandidatu į viceprezidentus tapęs žydas, o pastaruoju metu vadovavo pastangoms iškelti trečią kandidatą 2024 metų rinkimuose...
-
PSO: kone kas šeštas vaikas patiria patyčias internete
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2022 metais apie 16 proc. 11–15 metų amžiaus vaikų patyrė patyčias elektroninėje erdvėje, palyginti su 13 proc. 2018 metais. ...
-
Pareigūnai: teroro akto Maskvoje aukų skaičius padidėjo iki 1431
Žuvusių per teroro aktą Pamaskvės koncertų salėje žmonių skaičius padidėjo iki 143, trečiadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos. ...
-
Baltimorės tilto griūtis: 7 metrų gylyje – sukrečiantis radinys4
Rasti dviejų darbininkų, kurie dingo, kai Baltimorėje sugriuvo krovininio laivo kliudytas tiltas, kūnai, pranešė pareigūnai. ...
-
Ispanijos prokurorai siekia 2,5 metų įkalinimo bausmės už bučinį Pasaulio futbolo čempionate13
Ispanijos prokurorai prašo dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės susikompromitavusiam buvusiam futbolo vadovui Luisui Rubialesui, kuris teisiamas už tai, kad pabučiavo į lūpas Ispanijos rinktinės vidurio puolėją Jenni Hermoso prie&scaro...
-
Buvęs „Hamas“ vadas: nepalesime įkaitų, kol nepasibaigs karas3
Buvęs „Hamas“ politinio biuro vadovas Khaledas Mashaalas lankydamasis Jordanijoje pareiškė, kad grupuotė tol nepaleis izraeliečių įkaitų, kol Izraelis neišves savo dalinių iš Gazos Ruožo ir nenutrauks teritorijos bloka...
-
Slovakijoje nušautas penkis žmones sužalojęs lokys1
Rudasis lokys, prieš daugiau nei savaitę Slovakijoje sužalojęs penkis žmones, buvo surastas ir nušautas. ...
-
Siūloma L. Rubialesą įkalinti 2,5 metų dėl skandalą sukėlusio bučinio pasaulio čempionate7
Ispanijos prokurorai trečiadienį paprašė skirti dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam šalies futbolo vadovui Luisui Rubialesui dėl incidento, kuomet per moterų futbolo pasaulio čempionato trofėjaus įteikimo ceremoniją j...
-
A. Lukašenka vėl svaidosi grasinimais Lietuvai35
Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka vėl svaidosi grasinimais Lietuvai ir Lenkijai. Šįkart Minsko režimas išplatino vaizdą, kaip A. Lukašenka kalbasi su vienu iš savo karininkų apie tai, kaip baltarusių kariuo...