- Jūras Barauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gali būti, kad Kremlius naudojasi birželį su Šiaurės Korėja sudaryta visapusiškos strateginės partnerystės sutartimi be kita ko ir tam, kad papildytų gyvosios jėgos atsargas ir užtikrintų savo šalies sienų saugumą – tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau stengiasi kuo ilgiau išvengti visuotinio šaukimo į kariuomenę organizavimo, rašoma JAV Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Analitikai remdamiesi Ukrainos žiniasklaida pastebi, kad Rusijos 11-oji desanto (VDV) brigada formuoja „batalioną“, kuriame tarnaus 3 000 Šiaurės Korėjos piliečių – gerokai daugiau nei paprastai būna tokiame kariniame dalinyje. Ukrainos žvalgybos šaltinių vertinimu, šis „batalionas“ greičiausiai dalyvaus Rusijos šiuo metu Kursko srityje vykdomose gynybinėse operacijose. Žvalgybos duomenimis, 18 Šiaurės Korėjos karių dezertyravo dar iki jų daliniui pasiekiant kovinių veiksmų vietą.
Nepriklausomo šių pranešimų patikrinimo atlikti ISW negalėjo, bet spalio 15 d. oficialūs Rusijos asmenys jų paneigė. Visapusiškos strateginės partnerystės sutarties su KLDR tekstą Valstybinei Dūmai patvirtinti V. Putinas pateikė spalio 14 d. Savo komentaruose valstybinei naujienų agentūrai TASS Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusijos ir Korėjos sutartyje „vienareikšmiškai“ įtvirtinta nuostata dėl „tarpusavio gynybos ir bendradarbiavimo saugumo srityje“.
„Kremlius greičiausiai naudojasi sutarties nuostata dėl „tarpusavio gynybos“, kad teisiškai pagrįstų Šiaurės Korėjos karių dislokavimą karinių veiksmų zonoje Rusijoje, atsakant į Ukrainiečių antpuolį Kursko srityje“, – teigia ISW.
Tačiau, be šio teisinio pagrindo, Kremliaus noras sudaryti tarpusavio gynybos susitarimą su Šiaurės Korėja, pagal kurį Šiaurės Korėjos kariai neva siunčiami dalyvauti karinėse operacijose Rusijoje, pabrėžia ir tai, kad V. Putinas toliau siekia alternatyviais kanalais stiprinti savo pajėgas, vietoje to, kad paskelbtų dalinę ar visuotinę mobilizaciją, rašoma straipsnyje.
Analitikai pastebi, kad ši dilema V. Putinui itin aktuali tapo po to, kai Ukraina 2024 m. rugpjūtį įsiveržė į Kursko sritį ir rusų kariuomenė susidūrė su gyvosios jėgos trūkumu, mat jai teko gintis visiškai naujame fronte pačios Rusijos viduje.
„Atrodo, kad V. Putinas yra labiau nusiteikęs priimti Šiaurės Korėjos karius į Rusijos kariuomenę ir naudotis kitokiomis neįprastomis priemonėmis stiprinti savo pajėgas nei paskelbti platesnę mobilizaciją, kad išspręstų kovinę padėtį veiksmų lauke“, – teigia ekspertai.
Pranešama, kad birželio 19 d. pasirodė pranešimas, jog Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pchenjane pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, pagal kurio sąlygas abi šios šalys tapo sąjungininkėmis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audra Bertas sukėlė sumaištį Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje
Šiaurės vakarų Europą užklupusi žiemos audra, atnešusi stiprius vėjus, smarkų lietų, sniegą ir ledą, šeštadienį sutrikdė eismą Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. ...
-
Izraelis sudavė mirtiną smūgį centrinei Beiruto daliai (atnaujintas)3
Per Izraelio aviacijos smūgį Beiruto centre ankstų šeštadienio rytą žuvo mažiausiai vienuolika žmonių ir sugriuvo gyvenamasis namas, Izraeliui tęsiant oro kampaniją prieš sukarintą grupuotę „Hezbollah“. ...
-
JT: 2024-aisiais žuvo rekordiškai daug paramos darbuotojų1
Šiemet visame pasaulyje žuvo net 281 paramos darbuotojas – rekordiškai daug, penktadienį paskelbė JT paramos vadovas. ...
-
Maskva: Ukraina grąžino 46 Kursko gyventojus pagal retą susitarimą su Rusija
Po retų ir daug pastangų pareikalavusių Maskvos ir Kyjivo derybų Kremlius penktadienį pranešė, kad į Rusiją iš Ukrainos grįžo dešimtys Kursko srities pasienio rajonų gyventojų. ...
-
Ukraina Kursko srityje dar kontroliuoja 800 kv. km, rusai artėja link Kurachovės
Ukrainos kariuomenė kontroliuoja 800 kv. km Rusijos Kursko srities, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš ukrainiečių kariuomenės. ...
-
Šaltinis: Ukraina derasi su JAV dėl ginklų, galinčių numušti ICBM
Ukraina tariasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės gauti ginklų, galinčių numušinėti tarpžemynines branduolines raketas. ...
-
Ką žinome apie „Orešnik“ – raketą, kurią Rusija paleido į Ukrainą
Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija atakavo Ukrainą, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas, apie kurį jokios viešai skelbiamos informacijos ligi šiol nebuvo. ...
-
Londono Gatviko oro uoste dėl įtartino daikto evakuota dalis pietinio terminalo
Londono Gatviko oro uoste penktadienį atsargumo sumetimais buvo evakuota dalis pietinio terminalo, policijai pradėjus tyrimą dėl įtartino daikto bagaže. ...
-
G. Pélicot byla: per skausmą – į teisingumą3
Šią savaitę į baigiamąjį etapą įžengęs Avinjone vykstantis teismo procesas – istorinis ne tik Prancūzijos kontekste. 72-ejų Gisèle Pélicot byla tapo precedentu, keičiančiu visuomenės požiūrį į seksualinių nusikalti...
-
Gynybos ministras: Švedijos negąsdina V. Putino įspėjimas Vakarams
Rusijos provokacijos neišgąsdins Švedijos, penktadienį pareiškė gynybos ministras Palas Jonsonas, prieš tai prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus, kad Rusija gali smogti Vakarų šalims, tiekiančioms ginklus Ukrainai. ...