Vėlų trečiadienį rusai apšaudė Charkivo Saltivo rajoną ir pataikė į bendrabutį, kuriame gyveno klausos negalią turintys žmonės. Pagal vieną iš versijų jie negirdėjo pavojaus signalo.

Pirminiais duomenimis, žuvo septyni žmonės, 20 buvo sužeisti.

Ketvirtadienio rytą buvo apšaudytas gretimas Charkivo rajonas, taip pat pataikyta į bendrabutį.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad ten žuvo du asmenys, dar 18 sužeisti, iš jų – du vaikai.

Į įvykio vietą atvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė smilkstančias kelių sudegusių pastatų liekanas ir netoliese gulinčias suniokotų transporto priemonių nuolaužas.

Be to, per Rusijos raketų smūgius į Krasnohrado miestą maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Charkivo buvo sugriauti keli gyvenamieji pastatai, žuvo du civiliai gyventojai ir dar du buvo sužeisti, įskaitant 12-metį, nurodė O. Synjehubovas.

Trečiadienį vakare prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė „niekingą ir cinišką“ Rusijos smūgį.

Ukrainos lyderis sakė, kad per išpuolį, kuris, pasak jo, „neturėjo jokio pateisinimo ir rodo agresoriaus bejėgiškumą“, buvo „visiškai sunaikintas“ bendrabutis.

„Mes neatleisime, mes atkeršysime“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“.

Charkivas buvo apgultas pirmosiomis vasarį pradėtos invazijos dienomis. Tačiau Rusijai nepavyko perimti antro pagal dydį Ukrainos miesto kontrolės.

Pasak pareigūnų, regione žuvo šimtai žmonių.

Pirmadienį per Rusijos apšaudymą prieš Charkivo miestą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė aukšto rango policijos pareigūnas Serhijus Bolvinovas.

Rusijos puolimas šiuo metu daugiausia sutelktas į pietų ir rytų Ukrainą.

Lvive susitiks V. Zelenskis, R. T. Erdoganas ir A. Guterresas

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį Lvive susitiks su Ukrainos ir Turkijos prezidentais; susitikimas rengiamas praėjusį mėnesį pasiekus susitarimą, leidusį atnaujinti grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą, įstrigusį Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Be to, NATO vadovas išvakarėse pareiškė, kad JT atominės energetikos priežiūros tarnybai būtina leisti apžiūrėti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kuri buvo užimta rusų pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

A. Guterreso atstovas spaudai sakė, kad JT vadovas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) aptars susitarimą dėl grūdų, taip pat „būtinybę rasti politinį šio konflikto sprendimą“.

„Neabejoju, kad bus iškeltas atominės elektrinės klausimas“, – pridūrė jis.

Trečiadienį savo įprastiniame naktiniame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad A. Guterresas atvyko į Lvivą ir kad jie abu „dirbs, kad pasiektų Ukrainai būtinų rezultatų“.

Penktadienį A. Guterresas taip pat apsilankys prie Juodosios jūros įsikūrusiame Ukrainos Odesos uostamiestyje. Ten veikia vienas iš trijų uostų, naudojamų pagal neseniai sudarytą susitarimą eksportuoti grūdus iš karo nuniokotos šalies.

Vėliau jis vyks į Turkiją, kur aplankys Jungtinį koordinavimo centrą – instituciją, kuriai pavesta prižiūrėti susitarimo vykdymą.

Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

JT duomenimis, rugpjūčio pirmoje pusėje 21 krovininis laivas, kuriam leista išplaukti pagal susitarimą, išgabeno daugiau kaip 563 000 tonų žemės ūkio produktų, įskaitant daugiau kaip 451 000 tonų kukurūzų.

Trečiadienį Bosforo sąsiaurį pasiekė pirmoji karo metu JT maisto pagalbos Afrikai siunta su 23 000 tonų kviečių.

Rusija tvirtina, kad Zaporižios AE sunkiosios ginkluotės nėra

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos nėra dislokavusios sunkiosios ginkluotės Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, ir apkaltino Kyjivą rengiant „provokaciją“ šiame objekte.

„Rusijos kariai neturi sunkiosios ginkluotės nei elektrinės teritorijoje, nei aplink ją esančiose teritorijose. Ten yra tik sargybinių daliniai“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Atkreipdama dėmesį į kaltinimus, kad Rusijos pajėgos iš AE teritorijos apšaudo Ukrainos pozicijas, ministerija pareiškė, esą Kyjivas ruošiasi surengti „provokaciją“ per Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) vizitą Ukrainoje, siekiant apkaltinti Maskvą „technogeninės katastrofos sukėlimu elektrinėje“.

„Kaltė dėl [smūgių] pasekmių teks Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma pareiškime.

Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas išvakarėse pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti rusų kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.

„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Pasak J. Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“

„Rusijos kariai... dabar naudoja teritoriją aplink atominę elektrinę kaip aikštelę, kaip platformą artilerijos atakoms prieš Ukrainos pajėgas, ir tai yra neatsargu, neatsakinga“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį per „Twitter“ pranešė, jog TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) patvirtino Kyjivui, kad yra pasirengęs vadovauti JT agentūros delegacijai per vizitą jėgainėje.

Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.

Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir JT vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.

Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.

V. Zelenskis dar kartą pareikalavo Rusijos pajėgų pasitraukimo iš Zaporižios AE

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį dar kartą pareikalavo, kad Rusijos karinės pajėgos pasitrauktų iš Zaporižios atominės elektrinės.

„Rusijos kariuomenė turi pasitraukti iš atominės elektrinės ir ją supančių teritorijų ir iš elektrinės išvežti visą savo karinę techniką, – savo naktiniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Tai turi įvykti be jokių išankstinių sąlygų ir kuo skubiau.“

Pasak V. Zelenskio, Ukrainos diplomatai, mokslininkai ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šiuo metu bendromis pastangomis siekia nusiųsti į šią elektrinę TATENA misiją. Prezidento teigimu, branduolinį saugumą užtikrintų tik „visiškas skaidrumas“ ir „kontroliuojama situacija“.

Analogišką raginimą kiek anksčiau išsakė ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas bei paragino Rusiją sutikti su elektrinės patikrinimu. „Rusijos pajėgų įvykdytas Zaporižios atominės elektrinės užėmimas kelia rimtą grėsmę šio objekto saugumui, – Briuselyje pareiškė J. Stoltenbergas. – Tai kelia branduolinės nelaimės ar incidento riziką bei kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių valstybių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“.

Ekspertai: ginklai, kuriais giriasi Putinas, iš tikrųjų yra pasenę ir neefektyvūs

Kremliaus šeimininkas  V. Putinas giriasi itin moderniais Rusijos ginklais, kurie iš tikrųjų yra pasenę ir neefektyvūs.

Kaip praneša Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centras, kuriuo remiasi UNIAN, tikrąsias Rusijos ginkluotės galimybes atskleidė karas Ukrainoje.

„Palyginti su vakarietiškais analogais rusiška ginkluotė yra atsilikusi. Iš principo naujų ginklų Rusijos karinis pramoninis kompleksas nesukuria, ten iki šiol naudojamasi tuo, kas buvo pasiekta Sovietų Sąjungoje“, - sakoma pranešime.

Pasak Centro ekspertų, ginkluotės gamyba Rusijoje priklauso nuo vakarietiškos elektronikos ir įmonių Ukrainoje, bet prie jų rusai neturi prieigos.

Pranešime teigiama, kad rusiška technika, kurią paima Ukrainos kariškiai, turi gamybinio broko, todėl ir patiems okupantams ją eksploatuojant kyla pavojus.

„Rusijos karinis pramoninis kompleksas, kaip ir kitos Rusijos ekonomikos šakos, žlunga – įmonės stovi, darbuotojai lieka be darbo. O gaisrai ir sprogimai Rusijos karinio pramoninio komplekso gamyklose rodo, kad valdininkai nori nuslėpti tikrąją šakos būklę“, - konstatuojama pranešime.

UNIAN primena, jog forume „Armija 2022“ V. Putinas pareiškė, kad Rusijos ginkluotė yra geriausia pasaulyje ir kad Maskva pasirengusi dalytis ja su daugybe savo sąjungininkų ir partnerių. Pasak ekspertų, iš tikrųjų Rusija neturi nei geriausios ginkluotės, nei daugybės partnerių.

JT generalinis sekretorius atvyko į Ukrainą

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyko į Vakarų Ukrainos Lvivo miestą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

JT trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbė apie A. Guterreso atvykimą į šalį ir nurodė, kad susitikimas numatomas ketvirtadienį 12 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku, tačiau jo pradžia gali būti kiek pavėluota.

Pasak Turkijos, trijų lyderių susitikimo metu bus kalbama apie tai, kaip būtų galima „sustabdyti Ukrainos ir Rusijos karą diplomatiniais kanalais“.

ERR: nuo rugpjūčio 18-osios Estija nebeįsileidžia Rusijos piliečių su Estijos Respublikos išduotomis vizomis

Nuo rugpjūčio 18 d. apribotas Estijos vizų išdavimas Rusijos piliečiams, ir į Estiją nebus įleidžiami RF piliečiai su Estijos Respublikos išduotomis vizomis, kurių kelionės tikslas – turizmas, verslas, sportas ar kultūra, praneša portalas ERR.

Estijos vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas pareiškė, jog sankcijos būtinos, kadangi savo agresija prieš Ukrainą Rusija taip pat puola Europos vertybes ir laisves.

„Todėl Rusijos piliečiai negali turėti savaime suprantamos laisvės mėgautis galimybėmis, kurių teikia tos pačios Europos vertybės ir laisvės, siūlomos Europos Sąjungos: ar tai būtų poilsis, ar mokslas, ar verslas“, - pareiškė žinybos vadovas, kurio žodžius ketvirtadienį cituoja Estijos VRM spaudos tarnyba.

L. Läänemetsas patikslino, kad iš visų Rusijos piliečiams išduotų vizų maždaug 53 tūkst. buvo įformintos kelionėms turizmo ir verslo tikslais.

„Vidutiniškai per dieną į Estiją įvažiuoja apie 2 500 Rusijos piliečių, iš kurių maždaug 1 250 atvyksta su trumpalaike viza. Pusę jų yra išdavusi Estija, likusias – kitos Šengeno šalys. Todėl šios priemonės poveikis ribotas, sankcijos duotų realų rezultatą, jeigu vizų išdavimą apribotų visos ES šalys“, - pažymėjo ministras.

Anot L. Läänemetso, nuo rugpjūčio 18 d. Estijos vizos gali prašyti tie Rusijos piliečiai, kurie važiuoja į Estiją aplankyti čia gyvenančio artimo giminaičio, turinčio Estijos pilietybę arba ilgalaikį leidimą gyventi šalyje; Estijoje dirbantys Rusijos diplomatai ir jų šeimų nariai; darbuotojai, susiję su tarptautiniais prekių ir keleivių pervežimais; asmenys, galintys keliauti ES teisės pagrindu, ir žmonės, kuriems viza turi būti išduota dėl humanitarinių priežasčių.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 300 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 300 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 889 tankų, 4 179 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 010 artilerijos sistemų, 265 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 234 lėktuvų, 197 sraigtasparnių, 793 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 061 automobilio, 93 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos pareigūnai Kyjive aptiko didelį ginklų ir šaudmenų sandėlį

Ukrainos pareigūnai Kyjive per kratas aptiko didelį ginklų ir šaudmenų sandėlį, praneša UNIAN.

Kaip informavo Ukrainos generalinio prokuroro biuras, demaskuota grupė asmenų, kurie, dangstydamiesi priklausymu vienai iš šalies sostinės teritorinės gynybos formuočių, nelegaliai laikė daugiau kaip 60 automatų AK-74 ir 9 500 šovinių.

Pasak Ukrainos teisėsaugininkų, arsenalo savininkai neketino dalyvauti karo veiksmuose prieš Rusiją, ginklai buvo skirti jų pačių asmeninei apsaugai.

Žmogaus teisių aktyvistai: Rusija karui Ukrainoje verbuoja kalinius

Rusijoje, anot žmogaus teisių aktyvistų, kalinių gretose intensyviai ieškoma savanorių karui Ukrainoje.

Pasak Rusijos pilietinių teisių aktyvistės ir kalinių teisių ekspertės Olgos Romanovos, šalyje verbuojami įtariamieji ir kaltinamieji. Mainais į savanorystę kariauti jiems žadama nutraukti prieš juos pradėtas baudžiamąsias bylas. O. Romanova rėmėsi pavyzdžiais iš Maskvos srityje esančių kardomojo kalinimo centrų, tačiau nurodė mananti, kad tokia praktika taikoma visos šalies mastu.

Kadangi Rusija nėra paskelbusi visuotinio šaukimo, kad galėtų papildyti savo karines pajėgas Ukrainoje, šalis yra priklausoma nuo karių savanorių. Tai, kad Rusijai trūksta karių fronte įrodo ir šalyje vis pasirodančios lauko reklamos, skatinančios vykti kariauti į Ukrainą.

Rusijos teismų sistemoje praktiškai visos bylos baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu, tad įtariamiesiems ir kaltinamiesiems dabar tenka rinktis, ar vykti į karą, ar į kalėjimą.

Kalinių verbavimą Rusijoje taip pat patvirtino projekto kovai su smurtu Rusijos kalėjimuose „Gulaga.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas. Pasak jo, tai liudijančių ženklų pastebėta Sankt Peterburge, Riazanėje, Tverėje ir Brianske.

Žiniasklaida: Erdoganas siūlys Zelenskiui surengti jo susitikimą su Putinu

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas per vizitą į Ukrainą pasiūlys savo kolegai Volodymyrui Zelenskiui surengti jo susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos televizijos kanalu „A Haber“.

„Manoma, kad Erdoğanas  pasiūlys Zelenskiui suorganizuoti jo susitikimą su Putinu“, – informavo kanalo korespondentas iš Lvivo, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose.

Savo ruožtu televizijos kanalas „CNN Türk“ teigia, kad Putino ir Zelenskio susitikime galėtų būti aptartos „kelio gairės“ karo Ukrainoje klausimu.

„Iš šaltinių Rusijoje gautomis žiniomis, prezidentas Putinas gali susitikti su Zelenskiu. Pasak Rusijos atstovų, lyderiai gali aptarti ir apibrėžti „kelio gaires“. Vėliau delegacijos galėtų pradėti darbą šioms „kelio gairėms“ įgyvendinti“, - sakoma pranešime.

„rbc.ua“ primena, kad ketvirtadienį Lvive turi įvykti Ukrainos ir Turkijos prezidentų bei JT generalinio sekretoriaus António Guterreso susitikimas.

Ukrainoje rengiamos pratybos, „siekiant pasirengti visiems scenarijams“ dėl Zaporižios AE

Ukraina turi „pasiruošti visiems scenarijams“ dėl padėties Rusijos okupuotoje atominėje elektrinėje, pareiškė vidaus reikalų ministras per avarinių tarnybų darbuotojų pratybas Zaporižios mieste.

Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą apšaudant didžiausią Europoje Zaporižios branduolinę jėgainę, kurią nuo kovo kontroliuoja Rusija.

Įtampa dėl šio komplekso sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Niekas negalėjo numatyti, kad Rusijos kariai iš tankų apšaudys branduolinius reaktorius. Tai neįtikėtina“, – sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ukrainiečių kontroliuojamame Zaporižios mieste, esančiame už 50 km nuo elektrinės.

Trečiadienį stebėdamas pratybas, per kurias buvo imituojama branduolinė avarija, jis pareiškė, kad Ukraina turėtų būti pasiruošusi, nes „kol Zaporižios atominę elektrinę kontroliuoja Rusija, yra didelių rizikų“.

Dešimtys Ukrainos gelbėjimo tarnybų darbuotojų, dėvėjusių dujokaukes ir apsauginius kostiumus, dalyvavo pratybose, kurių metu mokėsi evakuoti sužeistą žmogų ir nuplauti užterštas transporto priemones.

Ukrainos valstybinės branduolinės agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas pareiškė, kad elektrinės teritorijoje dislokuota apie 500 Rusijos karių ir 50 šarvuočių.

Maskva teigė, kad ten nėra jokios sunkiosios ginkluotės ar karių, išskyrus sargybinių dalinius.

Kyjivo teigimu, Rusija apšaudo elektrinę, siekdama kaltę suversti Ukrainai. Tuo metu Maskva tvirtina, kad už bombardavimą atsakingos ukrainiečių pajėgos.

Nepriklausomai patikrinti šių teiginių neįmanoma.

V. Zelenskis ragina JT užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą

V. Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, kur dėl suintensyvėjusių kautynių didėja branduolinio incidento rizika.

„JT privalo užtikrinti šio strateginio objekto saugumą, jo demilitarizaciją ir visišką išvadavimą nuo Rusijos pajėgų“, – sakoma V. Zelenskio pranešime, paskelbtame po jo susitikimo Lvive su JT generaliniu sekretoriumi A. Guterresu (Antoniju Guterišu).

Ukrainos lyderis taip pat kritikavo, anot jo, „tyčines“ Rusijos atakas prieš šį objektą.

Ukraina ir Rusija kaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje. Rusijos pajėgos šią elektrinę užėmė kovo mėnesį, tuojau po savo invazijos į Ukrainą pradžios.

Įtampa dėl šios jėgainės pasaulyje didina nuogąstavimus, kad gali įvykti kokia nors branduolinė katastrofa.

V. Zelenskis ir A .Guterresas taip pat aptarė šį mėnesį atnaujintą ukrainietiškų grūdų eksportą pagal susitarimą, liepą sudarytą Kyjivo ir Maskvos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija.

Grūdų eksportas per Ukrainos uostus Juodojoje jūroje buvo užblokuotas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

„Susitarėme toliau koordinuoti grūdų iniciatyvos įgyvendinimą. Taip pat aptarėme galimas jos raidos kryptis“, – nurodė V. Zelenskis.

Pirmasis ukrainietiškų grūdų krovinį gabenantis laivas pagal šį susitarimą išplaukė rugpjūčio 1-ąją. Nuo tada iš Ukrainos uostų išplaukė iš viso 25 prekiniai laivai.

Rusija ir Ukraina yra didžiausios pasaulyje grūdų eksportuotojos. Įstrigus ukrainietiškų javų gabenimui jūra, pasaulyje padidėjo maisto kainos, tvyrant nerimui dėl didelio masto maisto stygiaus, ypač neturtingose šalyse.

V. Zelenskis ir A. Guterresas taip pat kalbėjosi apie ukrainiečių deportacijas į Rusiją, taip pat apie galimybę paleisti į rusų pajėgų nelaisvę patekusius kariškius ir medikus, nurodė Ukrainos vadovas.

Pareigūnas: Rusija mažai domisi kai kuriais karo belaisviais, kariavusiais prieš Ukrainą

Ukraina turi pakankamą mainų fondą apsikeitimui belaisviais su Rusijos Federacija.

Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba (VŽV).

Pasak VŽV atstovo Andrijaus Jusovo, Rusija mažai domisi kai kuriomis prieš Ukrainą kariavusių belaisvių grupėmis.

„Galime konstatuoti: RF domėjimasis tam tikrų grupių karo belaisviais yra nedidelis. Rusija mažiausiai domisi karo belaisviais iš vadinamųjų Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos. Jie blogiausiai parengti, aprengti ir apginkluoti, jie tiesiogine prasme buvo prievarta mobilizuoti“, - sakė A. Jusovas.

Bet, anot pareigūno, derybos dėl apsikeitimo belaisviais tęsiamos.

„Rusija kažkodėl mano iki šiol galinti diktuoti sąlygas, bet taip nėra. Ukrainos gynėjų grąžinimo darbas tęsiamas, ir mes laukiame naujienų. Mainų fondas ir kitos gynėjų grąžinimo priemonės yra pakankamos. Be to, mainų fondas nuolat atnaujinamas“, - pabrėžė A. Jusovas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „The New York Times“, per karą Ukrainoje kasdien nukaunama arba sužeidžiama apie 500 Rusijos kareivių.

V. Zelenskis aplankė sužeistus karius ligoninėje Lvivo srityje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė sužeistus karius vienoje iš Lvivo srities ligoninių. Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“.

„Lvivo sritis. Ligoninė, kur teikiama medicinos pagalba kariams. Ir mūsų didvyriai. Tie, kurie kiekvieną dieną įrodinėja: Rusija šiame kare nenugalės. Ačiū, kad ginate Ukrainos žemę“, – parašė „Facebook“ paskyroje valstybės vadovas.

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį Lvive turi įvykti Ukrainos prezidento V. Zelenskio, Turkijos prezidento  Recepo Tayyipo Erdoğano ir JT generalinio sekretoriaus António Guterreso susitikimas.

Mykolajivo meras praneša apie vieną žuvusį ir du sužeistuosius per rusų pajėgų atakas

Iš Mykolajivo Pietų Ukrainoje pranešama apie rusų pajėgų atakas. Meras Oleksandras Senkevyčius „Telegram“ kanale rašo, kad per rusų puolimą žuvo vienas asmuo, o dar du buvo sužeisti.

Mero duomenimis, sprogimai mieste nugriaudėjo 13 val. vietos laiku.

Rusija atmeta pasiūlymą dėl zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę demilitarizavimo

Rusija atmeta Jungtinių Tautų (JT) pasiūlymus dėl zonos aplink užimtą Zaporižios atominę elektrinę demilitarizavimo. Tai nepriimtina, nes dėl to jėgainė taps dar labiau pažeidžiama atakoms, antradienį Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Rusija esą tikisi, kad „jau netrukus“ branduolinėje jėgainėje apsilankys Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai. Tokia misija seniai planuojama.

Rusijos vadovybė ne kartą sakė, jog TATENA gali įsitikinti, kad Rusija rūpinasi didžiausios Rusijos atominės elektrinės saugumu. Neseniai Jungtinės Tautos (JT) atmetė Maskvos kaltinimus, kad JT sutrukdė TATENA misijai.

Anot pranešimų, kyla ginčas dėl ekspertų kelionės maršruto per karo teritoriją, kurios dalį kontroliuoja ukrainiečių, dalį rusų pajėgos. Jėgainė vis yra apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl to kaltina viena kitą.

JT vadovas Antonio Guterresas rugpjūčio 11-ąją pareiškė, kad elektrinė negali būti karinės operacijos dalis. Ji esą turi būti skubiai demilitarizuota ir apsaugota.

Rusų pajėgos prieš beveik šešis mėnesius įžengė į Ukrainą. Šešis reaktorius turinti Zaporižios elektrinė yra didžiausia Europos branduolinė jėgainė.

V. Zelenskis: R. T. Erdogano vizitas yra galinga paramos žinia

Lvive dalyvaujant Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui ir Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui, buvo pasirašytas memorandumas dėl infrastruktūros atkūrimo, numatantis Turkijos dalyvavimą Ukrainos atstatyme, rašo UNIAN.

Kaip pranešė šalies vadovo spaudos tarnyba, dokumentą pasirašė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas ir Turkijos prekybos ministras Mehmetas Musas.

„Turkija yra mūsų strateginė sąjungininkė. Esame dėkingi Turkijos partneriams už norą bendradarbiauti atkuriant Rusijos sugriautą infrastruktūrą. Turkijos verslas turi didelę kelių ir tiltų – ypač Zaporižios ir Kremenčugo tiltų, statybos patirtį. Todėl tikimės, kad labai greitai pasieksime konkrečių rezultatų“, – sakė O. Kubrakovas.

Spėjama, kad Turkijos vyriausybės ir verslo struktūros galės parengti konkrečius restauravimo projektus, teiks konsultacijas ir techninę pagalbą.

JT vadovas: bet koks Zaporižios AE apgadinimas būtų savižudybė

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks Zaporižios atominės elektrinės, šiuo metu užimtos Rusijos pajėgų, apgadinimas būtų „savižudybė“.

Šią poziciją jis išsakė suintensyvėjus kariniams veiksmams aplink šią jėgainę pietryčių Ukrainoje.

A. Guterresas sakė esąs „itin smarkiai susirūpinęs“ dėl padėties Zaporižios AE ir pabrėžė, jog kompleksas turi būti „demilitarizuotas“.

„Privalome pasakyti, kaip yra iš tiesų – bet koks potencialus Zaporižios apgadinimas yra savižudybė“, – kalbėjo A. Guterresas.

V. Zelenskis: negali būti jokios taikos su Rusija, kol ši išves savo pajėgas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atmetė galimybę sudaryti taiką su Rusija, kol ši išves savo pajėgas iš jo šalies.

Kalbėdamas po derybų Lvive su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi  Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu), V. Zelenskis žurnalistams sakė buvęs „labai nustebintas“, kai iš turkų lyderio išgirdo, jog Rusija „pasiruošusi kažkokiai taikai“.

„Pirmiausiai jie turėtų paliktų mūsų teritoriją, o tuomet pažiūrėsim“, – pridūrė V. Zelenskis.