Karas: Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą

Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusiją penktadienį, praėjus vos parai po Maskvos pajėgų išvedimo iš strategiškai svarbios Gyvačių salos Juodojoje jūroje, subombardavus tą teritoriją fosforo bombomis.

„Šiandien apie 18 val. <...> Rusijos oro pajėgų lėktuvai Su-30 dukart surengė smūgius fosforo bombomis Gyvačių saloje“, – sakoma kariškių pranešime.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos, esančios netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, yra „geros valios ženklas“, turintis pademonstruoti, kad Maskva netrukdo Jungtinių Tautų pastangoms organizuoti apsaugotą grūdų eksportą Juodąja jūra iš Ukrainos.

Ukrainiečių kariuomenė penktadienį savo ruožtu kaltino Rusiją „negerbiant net ir savo pareiškimų“.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše matyti lėktuvas, mažiausiai dukart numetantis bombas ant salos ir iškylančios baltų dūmų juostos.

Šaudmenys su fosforo užtaisais, sprogdami paskleidžiantys tirštų baltų dūmų debesis, yra padegamieji ginklai, kuriuos naudoti prieš civilius draudžia tarptautinė konvencija. Visgi šie ginklai gali būti naudojami prieš karinius taikinius.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukraina ne kartą kaltino Maskvos pajėgas naudojus šiuos ginklus, taip pat prieš civiles teritorijas. Rusija tokius kaltinimus visuomet atmesdavo.

Ukraina teigia, kad Rusija buvo priversta atsitraukti iš Gyvačių salos dėl Kyjivo pajėgų reguliariai rengiamų raketų ir artilerijos smūgių.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

V. Zelenskis: Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras

Naktinėje tradicinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras.

„Odesos srityje vyksta griuvėsių ardymas po Rusijos raketų atakos Serhijivkoje. Trys raketos pataikė į paprastą gyvenamąjį namą, devynių aukštų pastatą, kuriame niekas neslėpė nei ginklų, nei karinės technikos. Tai buvo paprastas namas, jame gyveno civiliai žmonės. Taip pat buvo sugriautas ir poilsio centras. Pabrėžiu: tai tyčinis, kryptingas rusų teroras, o ne kažkokios  atsitiktinės raketos smūgis. Žuvo keturi žmonės iš vienos šeimos. Kol kas žuvusiųjų sąraše yra 21 žmogus, o sužeistųjų apie 40. Žuvusiųjų daugėja“, – kalbėjo V.Zelenskis.

O. Arestovyčius: Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogs Krymo tiltui, jei kils tokia būtinybė

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasirengusios smogti Krymo tiltui, jeigu kils tokia būtinybė, bet tam reikia pasirinkti momentą, kada objekto sunaikinimas padarys didžiausią žalą Rusijai.

Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Arestovyčius.

Pasak jo, Krymo tilto ataka tikrai įmanoma. Bet kol kas sunku kalbėti apie konkrečius Ukrainos karinės vadovybės planus.

„Sentimentų niekas nejaučia. Jei reikės – smogsime Krymo tiltui tinkamu momentu, reikiamu laiku. Ne problema“, - sakė O. Arestovyčius.

Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi ginkluotės, kuri galėtų smogti perkėlai į Rusijos aneksuotą Krymą.

„Bet ateis laikas, ir... Pamatysime. Šiame kare jau seniai nėra jokių apribojimų“, - konstatavo patarėjas.

UNIAN primena, jog anksčiau buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoras Romanenka pareiškė, kad Ukraina gal ir negali sugriauti viso tilto, bet teoriškai reikiamu momentu galima smogti smūgį, kai juo permetama kariuomenė.

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Ukrainos žvalgyba gavo išsamią Krymo tilto techninę dokumentaciją.

JAV skirs dar 820 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai

Pentagonas penktadienį paskelbė skirsiantis Ukrainai dar 820 mln. dolerių (786 mln. eurų) vertės ginkluotės ir šaudmenų, tęsiantis įnirtingoms Kyjivo ir Rusijos pajėgų kautynėms rytų ir pietų frontuose.

Į jau 14-ąjį pagalbos ginkluote Ukrainos kariuomenei paketą įtrauktos dvi oro erdvės gynybos sistemos, daugiau raketų praeitą mėnesį Kyjivo gautoms tiksliai nutaikomoms salvinės raketų ugnies sistemoms, iki 150 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, taip pat keturi papildomi priešbateriniai radarai.

Trumpo ir vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS yra sukurtos JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“.

Šios sistemos, kurių raketų paleidimo įrenginiai yra valdomi per atstumą, turi padėti Ukrainos pajėgoms apsiginti nuo pilotuojamų ir bepiločių orlaivių, taip pat sparnuotųjų raketų.

„Jungtinės Valstijos toliau dirba su sąjungininkais ir partneriais, kad užtikrintų Ukrainai pajėgumus, atitinkančius besivystančius reikalavimus mūšio lauke“, – sakoma Gynybos departamento atstovo spaudai Toddo Breasseale'o (Todo Bresilo) pranešime.

Pentagonas „pripažįsta Norvegijos bendradarbiavimą, siekiant įgalinti Jungtines Valstijas atlikti modernių oro gynybos sistemų istorinį perdavimą , padėsiantį Ukrainai apsiginti nuo Rusijos brutalių oro atakų“, pridūrė atstovas.

Paskelbus apie naujus planus perduoti Ukrainai ginkluotės iš JAV kariuomenės atsargų, karinės pagalbos, Vašingtono suteiktos Kyjivui nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, bendra suma išaugo iki 6,9 mlrd. dolerių (6,62 mlrd. eurų).

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 344 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 344 vaikai, o dar daugiau kaip 640 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (340), Charkivo (185) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 102 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 35 870 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 2 d. jau neteko apie 35 870 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 582 tankų, 3 737 šarvuotųjų kovos mašinų, 800 artilerijos sistemų, 246 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 186 sraigtasparnių, 653 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 614 automobilių, 61 specialiosios technikos vieneto.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą

Rusijos pajėgos toliau atakuoja Ukrainos rytinį Lysyčansko miestą ir jo apylinkes, mėgindamos užimti paskutinė Kyjivo pajėgų tvirtovę Luhansko srityje, šeštadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

Ukrainos kariai pastarosiomis savaitėmis deda pastangas apginti Lysyčanską, kad jo neužimtų Rusijos pajėgos, kaip prieš savaitę nutiko kaimyniniams Sjevjerodonecko mieste. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad pastarosiomis dienomis jos pajėgos užėmė Lysyčansko pakraštyje esančią naftos perdirbimo įmonę, bet Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienį sakė, kad kautynės dėl šio objekto tęsiasi.

„Pastarąją dieną okupantai naudojo visų jiems prieinamų rūšių ginklu“, – sakoma per platformą „Telegram“ šeštadienį paskelbtoje S. Haidajaus žinutėje.

Rytinės Luhansko ir Donecko sritys sudaro Donbaso regioną, kurį Rusija siekia užimti, ankstesniais mėnesiais atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas.

Nuo 2014 metų dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų kontroliuoja prorusiški separatistai. Maskva abiejų sričių visas teritorijas laiko separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ dalimi.

Sirijos vyriausybė trečiadienį taip pat paskelbė pripažįstanti šių abiejų darinių „nepriklausomybę ir suverenitetą“ bei sieksianti užmegzti diplomatinius santykius su separatistais.

Didelio Donecko srities miesto Slovjansko, tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, meras Vadymas Liachas per „Facebook“ pranešė, kad Rusijos pajėgoms vėlai penktadienį panaudojus kasetinius šaudmenis žuvo keturi žmonės. Pareigūnas pridūrė, kad miesto rajonuose, kuriems buvo smogta per šią ataką, nebuvo jokių potencialių karinių taikinių.

Tyrėjai taip pat tęsė darbą anksti penktadienį Rusijos pajėgų surengtos raketų atakos netoli Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio, nusinešusios 21 žmogaus gyvybę, vietose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad viena iš trijų priešlaivinių raketų, paleistų iš Rusijos strateginių bombonešių, smogė daugiabučiui Serhijivkos miestelyje. Šios atakos aukomis taip pat tapo keturi žmonės vienoje poilsio stovykloje, į kurią pataikė raketa.

„Pabrėžiu: tai yra sąmoningas, tiesioginis Rusijos teroras, o ne kokia nors klaida ar atsitiktinis raketos smūgis“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį nurodė, kad iš lėktuvų paleidžiamos priešlaivinės raketos yra nepakankamai tiksliai nutaikomos, kad būtų naudojamos prieš taikinius sausumoje. Ministerijos nuomone, Rusija tokias raketas tikriausiai naudoja todėl, nes jai likę mažai tiksliau veikiančių ginklų.

Kremlius savo ruožtu vėl tvirtino, kad Rusijos kariuomenė atakuoja tik degalų saugyklas ir karinius objektus, o ne gyvenamąsias teritorijas. Tačiau rusų raketos pastaruoju metu taip pat smogė gyvenamajam namui Kyjive ir prekybos centre vidurio Ukrainos mieste Kremenčuke.

Šeštadienį Kremenčuko meras Vitalijus Maleckis sakė, kad atakos prekybos centre aukų padaugėjo iki 21 ir kad dar vienas žmogus yra dingęs.

Ukrainos valdžia pastarąją raketų ataką Odesos srityje laiko Maskvos kerštu už raketų ir artilerijos smūgius, privertusius Rusijos pajėgas atsitraukti iš strategiškai ir simboliškai svarbios Gyvačių salos Juodojoje jūroje netoli šio uostamiesčio.

Maskva teigė, kad atsitraukimas iš Gyvačių salos yra „geros valios ženklas“, siekiant padėti atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą laivais.

Ukrainos separatistai teigia visiškai apsupę Lysyčanską

Rusijos remiami Ukrainos separatistai šeštadienį teigė „visiškai“ apsupę Lysyčansko miestą rytinėje Luhansko srityje, bet Kyjivo pajėgos šį pareiškimą paneigė.

„Šiandien Luhansko liaudies milicija ir Rusijos pajėgos užėmė paskutines strategiškai svarbia aukštumas, ir tai leidžia mums patvirtinti, kad Lysyčanskas visiškai apsuptas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo separatistų pajėgų atstovą Andrejų Maročką.

Tuo metu Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas Ruslanas Muzyčukas sakė, kad Lysyčansko apylinkėse vyksta įnirtingos kautynės, bet miestas tebėra kontroliuojamas ukrainiečių pajėgų.

„Šalia miesto iš tikrųjų vyksta įnirtingos kautynės, bet, laimei, miestas neapsuptas ir yra kontroliuojamas Ukrainos pajėgų“, – kariškis sakė vienai televizijai.

Jei šis miestas būtų užimtas, Rusijos pajėgos galėtų toliau plėsti puolimą rytiniame Donbaso regione, į kurį Maskva susitelkė nesugebėjusi užimti Kyjivo tuojau po savo karinės invazijos Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje.

Praeitą savaitę Rusija užėmė Sjevjerodonecko miestą, esantį kitapus Donecko upės nuo Lysyčansko.

Italijos policija nepraleido haubicų, gabentų į Ukrainą

Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie gabeno savaeigius artilerijos pabūklus „Panzerhaubitze 2000“. Jie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, o iš ten – perduoti Ukrainai.

Tai pranešė Italijos laikraštis „Il Mattino“.

Leidinio žiniomis, haubicos Neapolyje buvo sustabdytos todėl, kad privatus vežėjas rangovas neturėjo reikiamų dokumentų vilkikams ir puspriekabėms.

Be to, vienas vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti specialiąją techniką.

„Trys mašinos iš penkių buvo grąžintos atgal į bazę. Du kiti vilkikai tęsė kelionę į Boloniją, iš kur per Vokietiją važiuos į Ukrainą“, - sakoma pranešime.

Portalas „rbc.ua“ primena, kad Vokietija ir Nyderlandai išsiuntė Ukrainai pirmąsias 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“.

A. Lukašenka apkaltino Ukrainą paleidus raketų į Baltarusiją

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė numušė raketas, paleistas iš Ukrainos teritorijos.

Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

„Mus provokuoja, – A. Lukašenkos žodžius citavo naujienų agentūra BelTA. – Turiu jums pasakyti, kad maždaug prieš tris dienas, galbūt kiek daugiau, mėginta smogti kariniams objektams Baltarusijoje iš Ukrainos. Ačiū Dievui, mūsų oro erdvės gynybos kompleksai „Pancir“ sugebėjo perimti visas raketas, paleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.“

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad viena iš Baltarusijos paleista raketa smogė pasienio regione jos teritorijoje.

A. Lukašenka šeštadienį neigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į konfliktą.

„Kaip sakiau prieš daugiau kaip metus, mes neketiname kariauti Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas per Nepriklausomybės dienos minėjimą.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A. Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A. Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

A Lukašenka šeštadienį taip pat apkaltino Vakarų šalis rengiant „provokacijas“ Ukrainoje ir kitur, siekiant eskaluoti padėtį, ir kad į tai yra įtrauktos Baltarusijos kaimynės Lenkija ir Lietuva. Anot jo, tokios provokacijos yra civilių žudynės Kyjivo priemiestyje Bučoje, dėl kurių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, taip pat Ukrainos grūdų eksporto trikdymas ir prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį „blokada“.

„Amerikiečiai įsakė visų pirma lenkams ir lietuviams stengtis aštrinti padėti, kad ir čia, kaip Ukrainoje, sukurstytų naują karą, – teigė autoritarinis  lyderis. – Mes laikomės – suprantame šias provokacijas ir laikomės. Geriau prasta taika, negu geras karas.“

„Ir mes jokiu būdu nieko nebauginame, – tęsė jis. – Nenorime pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. Mes to nenorime. Nereikia mūsų šantažuoti. Jūs mūsų nelieskite – ir mes jūsų neliesime.“

 

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių