Įtampa Latvijos ir Baltarusijos pasienyje išlieka – trečiadienį vėl teko apgręžti 60 migrantų. Latvijos pasieniečių vadas pasakojo, kad tai – ne ką tik į regioną atvykę asmenys, o permesti.

„Tai reiškia, kad jie jau kelis mėnesius buvo ties Lietuvos ir Lenkijos siena ir paskui buvo nukreipti čia, kad būtų patikrintas Latvijos pasieniečių darbas“, – sakė Latvijos pasieniečių vadas Guntis Pajats.

Todėl nuo šios vietos latviai irgi pradėjo fizinio barjero statybas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno bendražygiai koncertiną juokais vadina kasčiunke. Latviai jos kol kas nusitiesę 40 kilometrų – liko 130. Tik latvių kasčiunkė – kitokia.

„Diametro nematuosiu, bet mūsų situacija yra tokia, kad mes turime penkių arba šešių rulonų koncertiną. Latvija dabar pasirinkusi greitesnį variantą – jie darė trijų rulonų koncertiną“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kirpti koncertiną bandyta ir čia. Kaip ir Lietuvoje greta vielos bus ir keturių metrų aukščio tvora bei stebėjimo sistemos. „Dabar jie turi tokius aukštus stebėjimo bokštus, kur matomumas yra trys kilometrai arba daugiau. Mes tokių neturime, bet mes turime stipresnes stebėjimo sistemas“, – detalizavo L. Kasčiūnas.

Lietuva fizinį barjerą planuoja užbaigti anksčiau – dar šiemet. Latviai – kitais metais. Čia pasieniečiams padeda kariai kaip ir Lietuvoje. O Seimas Lietuvos karių patruliavimą Lietuvos pasienyje su Baltarusija pratęsė dar trims mėnesiams.

Dėl metodų latviai su lietuviais tariasi. Buvo atvykę į Lietuvą apžiūrėti mūsų fizinio barjero statybų. Ko gero, esminis skirtumas, kad Latvijoje migrantų centrai nėra pilni. Lietuvoje vis dar gyvena apie tris tūkstančius nelegalų. O čia – apie 40-mt. Mat, Latvijai priešingai nei Lietuvai nereikėjo migrantais prisipildyti, kol pradėjo taikyti apgręžimą.

„Dėl humanitarinių priežasčių jie buvo paimti nuo Baltarusijos pasienio ir dabar laukia pinigų grįžti namo“, – sakė sulaikymo centro vyr. inspektorius Artūrs Garevics-Jurevičs.

Filmuoti migrantų latvių pasieniečiai neleidžia, bet patalpas aprodo. Čia yra ir biblioteka, ir vaikų kambarys. Prasikaltusieji gali būti uždaryti atskiroje patalpoje iki dešimties parų. Čia – baldai pritvirtinti prie grindų. Bet sakė, kad šio kambario prireikia retai. Kalbos apie galimą bausmę greitai pasklido ir suveikė kaip prevencija. Du kartus per savaitę – apsipirkimo dienos, bet kaip ir Lietuvoje migrantai palikti šio centro negali. Tad pasieniečiai sudaro pageidavimų sąrašą ir iš parduotuvės prekių atveža patys.

Latvių pasieniečiai sakė, kad kol nepaprastoji padėtis, o ji Latvijoje bus dar mėnesį, per miškus atėję nelegalai prašytis prieglobsčio negali. Apie 60 migrantų latviai jau išsiuntė. Grįžtantiems duoda po 300 eurų. Lietuva pastaruoju metu duodavo po tūkstantį, bet išmoka vėl mažėja iki 300 eurų.