Popiežius Pranciškus pirmadienį paskelbtame interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ antradienį pranešė, kad Maskvos ambasadorius Vatikane pateikė oficialų skundą.

„Išreiškiau pasipiktinimą tokiomis insinuacijomis ir pažymėjau, kad niekas negali pakirsti daugiatautės Rusijos liaudies sanglaudos ir vienybės“, – agentūrai sakė ambasadorius Aleksandras Avdejevas.

Kremliui paskelbus apie šimtų tūkstančių vyrų šaukimą į kariuomenę, Maskva rugsėjį buvo apkaltinta tuo, kad mobilizavo neproporcingai daug etninių Sibiro ir Kaukazo mažumų atstovų.

Kremliaus kritikai teigia, kad Ukrainoje vyrų iš skurdžių ir izoliuotų regionų miršta daugiau nei etninių rusų.

Ukrainiečiai taip pat kaltina Rusijos mažumų atstovus palyginti didesniu vaidmeniu tokiose vietose kaip Buča, kur Rusijos kariškiai žudė civilius gyventojus.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėlai pirmadienį pranešime socialinėje žiniasklaidoje popiežiaus komentarus pavadino „daugiau nei rusofobija“ ir „iškrypimu“.

„Ne taip seniai Vakarai manė, kad yra atvirkščiai – kad slavai kankina čečėnus. Tačiau dabar jie visiškai pakeitė nuomonę“, – sakė ji, turėdama omenyje du Rusijos karus pietinėje Čečėnijos respublikoje.

Popiežiaus komentarus kritikavo ir JAV įsikūręs „Laisvos Buriatijos fondas“ – aktyvistų grupė, pasisakanti prieš karą Ukrainoje.

„Stereotipai lieka stereotipais, nesvarbu, kas juos kartoja: aktyvistai, politikai ar dvasiniai lyderiai. Popiežiaus pastabos apie žiaurius buriatus ir čečėnus yra ne tik rasistiniai stereotipai, bet ir melas“, – sakoma grupės pareiškime socialiniuose tinkluose.