Maskvos patriarchato abejingumas – antausis Kyjivo ortodoksams

Suabejodami vienu iš pagrindinių Ukrainoje likusių Kremliaus įtakos kanalų, ukrainiečių ortodoksų bažnyčių, vis dar priklausančių Maskvos patriarchatui, dvasininkai ir maldininkai atsiriboja nuo Rusijos.

Sulaužė pasitikėjimą

Klūpėdami ant žemės nulenkę galvas, Obuchivo stačiatikių bažnyčios choras ir kongregacija nutilo melsdamiesi už artimuosius. Apie 40 km į pietus nuo Ukrainos sostinės esančios bažnyčios sekmadienio pamaldose dvasininkas pakvietė melstis už taiką. Ten buvę „France 24“ žurnalistai liudijo: deja, tai nenumalšino vietinių kančios. Niūrūs maldininkų veidai liko sustingę tylioje maldoje, o švininę atmosferą bažnyčioje palaužė tik kelių vaikų burbtelėjimai.

Vladimiras tvirtino, kad būtina ir toliau ginti šalį nuo rusų įsibrovėlių. "Esu tikras, kad laimėsime“, – sakė jis.

Vyriškio pareiškimai prieštarauja Maskvos patriarcho Kirilo, kuris taip pat yra šios ir daugelio kitų ortodoksų bažnyčių Ukrainoje dvasinis vadovas, pozicijai. Praėjus trims dienoms po Rusijos įsiveržimo, jis pasmerkė, kaip pats įvardijo, piktąsias jėgas, griaunančias istorinę Rusijos ir Ukrainos vienybę, tačiau nepasmerkė karo – veikiau jį teisino, kaip kovą tarp gėrio ir blogio.

Prieš porą metų dalis Ortodoksų bažnyčios Ukrainoje atsiskyrė ir įkūrė Konstantinopolio patriarcho pripažintą Rusijai nepavaldų Ukrainos ortodoksų patriarchatą. Dėl to Maskvos patriarchatas nutraukė bendrystę ne tik su jais, bet ir su Konstantinopolio patriarchu.

Tačiau Maskvai pavaldžios bažnyčios Ukrainoje gyvuoja 300 metų ir prižiūri daugumą šalyje esančių parapijų. Nors patriarchas Kirilas jau seniai yra pagarsėjęs kaip artimas Kremliaus veiksmų užtarėjas, šių savaičių karo sukeltas siaubas įsmeigė pleištą tarp šių dviejų šalių dvasiniu požiūriu bendrų bažnyčių. Ukrainos atstovas pasmerkė Kremliaus melą, pateisinantį Rusijos invaziją.

„Taip, melas yra nuodėmė, o Rusijos valdžia melavo. Daugelis tuo tikėjo. Rusijos pareigūnai sakė, kad karo nebus, kad jie nieko neplanuoja, – prancūzų žurnalistams sakė Ukrainos Ortodoksų bažnyčios atstovas spaudai tėvas Mykola Danilevičius. – Štai kodėl ši invazija yra klastos aktas, sulaužęs bet kokias pasitikėjimo formas“.

Kuklioje Obuchivo bažnyčioje praėjusio sekmadienio pamokslas skambėjo nuosaikiau nei tėvo M.Danilevičiaus pareiškimas. Kunigas Sergėjus Stoliarčukas apsiribojo religiniais bendrumais, ragindamas melstis ir siekti taikos.

Jis atvirai nepalaikė vienos ar kitos vykstančio karo pusės. Maskvos patriarcho Kirilo formalios valdžios klausimas Ukrainoje vis dar yra jautri tema. Dvasininkas laikėsi apolitinės pozicijos, kad išvengtų būtinybės komentuoti Kirilo pareiškimus. Tačiau, kaip ir visus ukrainiečius, tėvą Sergėjų slegia Rusijos invazija. Apie tai jis sužinojo pirmosiomis išpuolio valandomis, kai netoli Boryspilio oro uosto į rytus nuo Kyjivo gyvenanti dukra, puolusi į paniką, jam paskambino ir pasakė, kad girdi sprogimus.

„Čia mūsų šalis, čia mūsų žemė, čia mūsų žmonės... Kaip galime likti abejingi? Meldžiamės už savo kariuomenę, meldžiamės už savo tautą, nes esame tauta“, – sakė jis, atmetęs Rusijos prezidento teiginius, neigiančius ukrainiečių tautos egzistavimą.

Nebemini per pamaldas

Rusijos Ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas per savo sekmadienio pamokslą Rusijos „karinę operaciją“ Ukrainoje pavadino konfliktu, po kurio tarsi turėtų paaiškėti, kurioje pusėje liks žmonija – Rusijos ar neva ištvirkusių Vakarų šalių vertybių.

Visų pirma jis atkreipė dėmesį į Ukrainos paramą homoseksualų teisėms ir gėjų paradų organizavimą šalyje, rašė jo pamokslą nagrinėjęs „The Moscow Times“.

„Pasididžiavimo paradai yra skirti parodyti, kad nuodėmė yra vienas iš žmogaus elgesio variantų, – per pamokslą sakė Kirilas. – Štai kodėl, norint patekti į tų šalių klubą, reikia surengti gėjų pasididžiavimo paradą.“

Invaziją į Ukrainą jis pavadino konfliktu dėl daug svarbesnių dalykų nei politika ir užsiminė, kad progresyvių vakarietiškų vertybių priėmimas prives prie civilizacijos pabaigos. Iš esmės Maskvos patriarchas Kirilas savo pamoksle išskirtinį dėmesį skyrė ne karo aukoms, o Ukrainoje vykusiems gėjų paradams.

Tinklalapis „National Catholic Reporter“ skelbia, kad daugybė Ukrainos Ortodoksų bažnyčios vyskupų jau įgaliojo savo kunigus neminėti patriarcho Kirilo savo maldose per viešas pamaldas – tai yra simboliškai svarbus momentas stačiatikių tradicijoje.

Dvasininkai mažiausiai dviejose vyskupijose – Lvivo ir Volodymyro-Volynskio – reikalauja nepriklausomybės nuo Maskvos bažnyčios, rašoma jų „Facebook“ puslapiuose.

Pensilvanijos valstijos universiteto istorijos, antropologijos ir religijos studijų profesorė Catherine Wanner pabrėžė, kad daugelis Ukrainos ortodoksų yra sukrėsti, kad Kirilas „plačiąja prasme pasmerkė blogį, bet nieko nesakė apie karą, jau nekalbant apie tai, kad jį inicijavo Rusija“.

V.Putino talkininkas

Stokholmo universiteto koledžo ekleziologijos, tarptautinių santykių ir ekumenizmo profesorius, kunigas Cyrilas Hovorunas mano, kad naujausi Kirilo komentarai rodo, jog jis yra savotiškame auksiniame narve.

Anot C.Hovoruno, Kirilas padėjo skleisti ideologiją, kuria Vladimiras Putinas pateisino Rusijos hegemoniją regione, o mainais Bažnyčia sulaukė tvirtos vyriausybės paramos. Kai kurie Rusijos ortodoksų šventikai net laimino karo ginklus.

„Net jei jis supranta, kas vyksta Ukrainoje su karu, net jei jis nori kalbėti ir pavadinti dalykus tinkamais vardais, jis negali, – apie Kirilo situaciją sakė kelių knygų apie stačiatikybę Ukrainoje ir už jos ribų autorius. – Jis yra visiškai nelaisva figūra, kuriai reikia ištikimai sekti oficialų pasakojimą.“

Kunigas Johnas Burgessas, Pitsburgo teologijos seminarijos profesorius ir knygos „Šventoji Rusija: Ortodoksijos atgimimas Naujojoje Rusijoje“ autorius, pripažįsta, kad daugelis stačiatikių ir kitų religinių konservatorių, įskaitant esančius Ukrainoje, pritaria Kirilo pozicijai dėl seksualinės etikos.

„Tačiau ukrainiečiai ir ukrainiečių ortodoksai yra puolami, kenčia, bijo dėl tautos ateities, – akcentavo J.Burgessas. – Tai neatsispindi pamoksle. Jei raketos verčia Charkivą ir Kyjivą, o patriarchas pradeda kalbėti apie gėjų paradus, atrodo, kad čia vyksta kažkas keisto.“

J.Burgessas priminė, kad praktika atsisakyti maldoje minėti patriarchą turi precedentų. Kai kurie Rusijos ortodoksų kunigai patyrė persekiojimą komunistų valdymo laikais, nes atsisakė atminti patriarchą, kurį, jų nuomone, per daug kompromitavo ryšiai su bolševikų valdžia.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojestačiatykių bažnyčiaatsiribojimas nuo Rusijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių