Sėdo prie derybų stalo

„Susitarėme, kad nepaisant skirtingų Minsko susitarimų aiškinimų, kurių yra tarp Ukrainos ir atskirų Donecko ir Luhansko sričių atstovų, paliaubų turi būti laikomasi bet kokiu atveju“, – sakė Rusijos prezidento administracijos atstovas Dmitrijus Kozakas.

Tai tikrai gera žinia aštuonerius metus tarp Ukrainos ir Rusijos ginklų įstrigusiems šios teritorijos gyventojams.

„Visi mano vaikai gyvena Ukrainoje. Be abejo, norėčiau ten laisvai važinėti, norėčiau, kad jie sugrįžtų čia. Bet turbūt negrįš“, – šnekėjo vietos gyventoja Tamara.

Kita vertus, per tuos gyvenimo pafrontėje metus šie žmonės priprato, kad derybos tolimose Europos sostinėse niekaip nepakeitė jų padėties.

„Niekas nepasikeis, visiškas nulis. Tiesiog tuščiai apsimetinėja, kad pažymėtų langelį, jog derybos įvyko“, – įsitikinęs vietos gyventojas Vasilijus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Savo ruožtu Ukrainos atstovas Paryžiaus susitikimą dėl padėties Donbase pavadino Minsko susitarimų reanimacija, o rusai pritarė tolesnėms deryboms.

„Teigiama žinia yra ta, kad visos pusės yra pasirengusios ir nori spręsti esamus nesutarimus. Tai – taip pat svarbus ir teigiamas signalas. Be abejo, būčiau nenuoširdus, jei nepasakyčiau, kad norėtume greitesnių ir didesnių rezultatų. Be abejonės, nėra didesnio visos Ukrainos tautos troškimo kaip sustabdyti karą, susigrąžinti mūsų teritorijas ir mūsų žmones“, – teigė Ukrainos prezidentūros vadovas Andriy Yermak.

Niekas nepasikeis, visiškas nulis. Tiesiog tuščiai apsimetinėja, kad pažymėtų langelį, jog derybos įvyko.

„Sudarėme skirtingų Minsko susitarimų traktuočių ir interpretacijų sąrašą. Ne paslaptis, kad jų yra, todėl reikia papildomų Vyriausybių konsultacijų ir Ukrainoje, ir kitose Normandijos formato šalyse, ir po dviejų savaičių surengti susitikimą Berlyne, kad būtų pamėginta rasti sprendimus toms problemoms, kurios, labai gaila, nebuvo sprendžiamos ilgą laiką – pastaruosius septynerius metus“, – kalbėjo D. Kozakas.

Su Maskvos reikalavimais nesutiko

Reikia tikėtis, kad tokią išblaivinančią įtaką Kremliaus režimui padarė V. Putino diplomatams įteiktas raštiškas amerikiečių atsakymas į Rusijos reikalavimus. Rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui jis aiškiai nepatiko.

„Tai reakcija, kuri leidžia tikėtis rimto pokalbio, bet pagal ne pirmo svarbumo klausimus. Į pagrindinį klausimą šiame dokumente pozityvios reakcijos nėra“, – komentavo S. Lavrovas.

Scanpix nuotr.

Taigi nepaisant neseniai įvykusių tiesioginių S. Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Antonio Blinkeno, Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai nesutiko su pagrindiniu Maskvos reikalavimu neleisti Ukrainos į NATO. Kita vertus, net V. Putino antrininkas Dmitrijus Medvedevas, paklaustas apie naujo ginkluoto konflikto padarinius, pasisakė už tolesnes derybas.

„Tai būtų pats dramatiškiausias, tiesiog katastrofinis scenarijus. Tikiuosi, kad to niekada neatsitiks“, – sakė D. Medvedevas.

Beje, nors amerikiečiai rusams skirto dokumento nepaviešino, S. Lavrovas pareiškė, kad jis vis vien nutekės.

„Tai ne dokumentas dėl formalių derybų, tai ne konkretūs siūlymai. Jis apibrėžia sritis ir kai kurias idėjas, kaip galėtume kartu, jei jie į tai pažiūrės rimtai, pagerinti kolektyvinį saugumą“, – aiškino A. Blinkenas.

Jei V. Putinas vis dėlto atsisakys diplomatinio kelio ir ryšis agresijai Ukrainoje, Rusijai grės labai rimta ekonominė krizė.

„Žingsniai, kuriuos visi žengsime, iškart bus nukreipti į dalykus, kurie labai rūpi V. Putinui, – tai Rusijos ekonominės ir finansinės galimybės, taro jų ir galimybės kurti technologijas tuose sektoriuose, kuriais jis labiausiai rūpinasi, – tai gynyba ir aukštosios technologijos. Kaip sakė mūsų prezidentas, visi įmanomi variantai tebėra ant stalo“, – tikino A. Blinkenas.

Nepaisant tam tikro optimizmo, kad naujo karo Ukrainoje pavyks išvengti, naujausios palydovinės nuotraukos rodo, kad rusų tankai tebestovi Ukrainos pasienyje.