I. Gailiūnė „Kauno dienai“ pasakojo, kad gaisro, negrįžtamai sunaikinusio namą, kuriame su šeima ji gyveno, židiniu tapo vienas iš kiemų, esančių Ramiojo Palisadeso rajone. Liepsnos čia įsisiautėjo antradienį apie 10.30 val. vietos laiku.

Užuodė degėsių kvapą

„Mano vyriausias sūnus buvo namie, nes po žiemos atostogų pamokos jam dar nebuvo prasidėjusios. Dukrytė tuo metu buvo mokykloje. Kadangi mes su vyru turėjome laisvadienį, išvažiavome papusryčiauti“, – mintimis į nelaimės dieną sugrįžo lietuvė.

Tačiau ramų sutuoktinių pusryčių laiką netrukus sutrikdė pranešimai į moters telefoną iš dukros mokyklos administracijos, informuojantys apie nedidelį gaisrą.

„Užuodėme degėsių kvapą, bet nesupratome, iš kur jis sklinda, nes buvome 12 mylių (19,31 km – aut. past.) atstumu nuo namų. Pastebėjome, kad Los Andželo ugniagesių automobiliai, įjungtais garsiniais signalais, lėkė link vandenyno. Tuo metu į telefoną gavau daugybę pranešimų apie pavojų, bet nelabai dėl to nerimavome, nes tokių pranešimų pasitaikydavo ir ankščiau. Tačiau tada, kai paskelbė dukros mokyklos evakuaciją, susirūpinome ir pajudėjome namų link. Likus mažiau nei myliai (1,61 km – aut. past.), policija pastatė užkardą ir nebeleido važiuoti toliau“, – prisiminė Ingrida.

„Jau gali pradėti verkti“

Apie tai, kad nebeturės namų, į kuriuos galėtų sugrįžti, tądien jiedu su Edvardu sužinojo tik gerokai vėliau – apie 15 val. vietos laiku. „Vyras nusprendė nebelaukti – sėdo ant dviračio, nes privažiuoti automobiliu ten buvo beviltiška. Po valandos jis man paskambino ir pasakė: „Jau gali pradėti verkti“. Esu dėkinga Dievui, kad sūnus sugebėjo iš ten evakuotis, kai dar buvo įmanoma. Bet namuose buvo likusi ir mūsų mylima katytė – ji žuvo, – jautriai kalbėjo tautietė, pridurdama, kad iki tol, kol Edvardas nusprendė važiuoti iki namų dviračiu, abu stebėjo ugnies plitimo žemėlapius. – Buvome įsitikinę, kad mūsų namo ugnis nepalietė“.

Asmeninio šeimos archyvo nuotr.

Ingrida atvira – iš triaukščio namo, turėjusio 70 butų, kurių viename ji su vyru ir vaikais gyveno, neliko beveik nieko – tik požeminis garažas. „Tai, ką išvažiavę turėjome ant savęs, tą tebeturime. Prisiminimai ir tai, ką įsigijome bei sukūrėme gyvendami ten 20 metų, viskas dingo liepsnose“, – apie šeimą ištikusios tragedijos padarinius kalbėjo pašnekovė.

Svarbiausia – vaikai

Dabar Ingrida su Edvardu ir vaikais sakė apsistojusi draugų name Vakariniame Holivude. „Būsime čia iki pirmadienio, o kur paskui, dar tiksliai nežinome. Sulaukėme daug pasiūlymų iš lietuvių bendruomenės, draugų, pažįstamų“, – detalizavo moteris.

Asmeninio šeimos archyvo nuotr.

Mes, tėvai, galime pabūti ir su „vienais marškiniais“. Svarbiausia, vaikams.

Paklausta, ko labiausiai šiuo metu reikia jos šeimai, lietuvė neslėpė: rasti gyvenamąją vietą bei turėti lėšų naujai pradžiai – būtiniausioms reikmėms.

„Mes, tėvai, galime pabūti ir su „vienais marškiniais“. Svarbiausia, vaikams. Draugai sukūrė ir renka paramą per platformą gofundme.com. Esame labai dėkingi. Užpildėme dokumentus valstijos, miesto paramai gauti, bet kol šis „vežimas įsivažiuos“, gali praeiti ir kelios savaitės ar mėnesis“, – atviravo tautietė.

Kaltina valdininkus

Ingridos galvoje – vien liūdnos mintys. Ji sakė vis pasvarstanti, ką buvo galima padaryti kitaip. „Ar buvo šansas išgelbėti gyvūnėlį, pasiimti svarbiausius dalykus? Kur dabar teks glaustis? Labai nenorime būti kažkam našta. Norime kuo greičiau atsistoti ant savų kojų. Vyriausias sūnus šiais metais mokosi dvyliktoje klasėje, o jo mokykla beveik sudegė. Kur jis mokysis toliau? Pikta ir ant miesto valdininkų, kurie savo įstatymų absurdiškumu ir visišku nemokšiškumu yra pagrindiniai šio košmaro kaltininkai“, – teigė ji.

Asmeninio šeimos archyvo nuotr.

Tačiau, sakė lietuvė, slogias mintis kartais nuveja mintys apie ateitį. Surasti vaikams ir sau stogą virš galvos – tai artimiausi šeimos planai. „Atsižvelgiant į nuomos kainas Los Andžele, tai – nežmoniškai sunku, nes mes gyvenome nuomojamame bute, kuriam galiojo nuomos reguliavimo sistema – savininkai negalėdavo kelti kainos, kiek užsimanydavę. Dabar išsinuomoti tokį butą mums kainuos dvigubai daugiau“, – akcentavo pašnekovė.

Pradėti iš naujo bus sunku

Pasiteiravus, kiek pinigų apytiksliai gali prireikti, kad pavyktų bent minimaliai atsitiesti po nelaimės, Ingrida užsiminė, kad nelabai įmanoma apibrėžti sumos dydžio.

„Žinant Los Andželo kainas visose sferose, o ypač dabar, kai visi ieškos kur prisiglausti, pradėti viską iš naujo bus be galo sunku. Niekada iš nieko neprašiau pagalbos, bet turiu galvoti apie savo vaikus, kurie neteko ne tik daiktų, bet ir mylimų namų bei mylimo gyvūnėlio“, – jautriai kalbėjo tautietė.

Asmeninio šeimos archyvo nuotr.

Pasak jos, kiti žmonės tiesiog lipo iš savo mašinų ir jas paliko, kad tik patys nesudegtų. „Dėkoju likimui, kad visi esame kartu ir sveiki. Materialūs dalykai yra nesvarbūs, jie – atperkami. Labiausiai liūdina dėl prisiminimų, kurie supleškėjo liepsnose“, – apie pragarą žemėje – miškų gaisrus, siaubiančius Los Andželo apylinkes, pasakojo Ingrida.

Skelbiamais duomenimis, per gaisrus antrajame pagal dydį mieste Junginėse Amerikos Valstijose sudegė iki 1,5 tūkst. pastatų, o daugiau kaip 100 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Gaisrams išdeginus tokią didžiulę teritoriją evakuotieji nuogąstavo, kad daroma nepakankamai, ir kai kurie iš jų ėmėsi spręsti savo problemas patys.

„Sausio 9 d.  21 val. vietos (7 val. Lietuvos laiku) Medicinos ekspertizės departamentas gavo pranešimą apie dešimt su gaisru susijusių mirčių“, – sakoma pareiškime.

Pagalba šeimai:

Norintys paremti nelaimės ištiktą I. Gailiūnės šeimą gofundme.com platformoje, gali tai padaryti paspaudę šią nuorodą.